2001 05 31,
protokolas Nr.46

Posėdžio pradžia: 9 00 val. Posėdžio pabaiga: 11.40 val.

Dalyvavo:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai: A.Bakšinskas - finansų viceministras, G.Miškinis- ūkio viceministras, R.Kairelis - socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A.Belzus - žemės ūkio viceministras.

Profesinių sąjungų atstovai: A.Kvedaravičius - Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininko pirmasis pavaduotojas, K.Kuzminskas - Lietuvos darbo federacijos pirmininkas, V.Troščenka - Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo atstovas Geležinkelio personalo profsąjungos pirmininkas,

Darbdavių organizacijų atstovai: M.Aleliūnas - Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, A.Z.Kaminskas - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentas, A.Šeštakauskas - Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, V.V.Zimnickas- Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos koordinatorius.

Kiti asmenys: R.Veselkienė - Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos Juridinio skyriaus viršininko pavaduotoja, M.Mikalauskas - Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos Gyvybės draudimo skyriaus viršininkas, M.Stankevičius - Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas, G.Didžiokas - Lietuvos Respublikos Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos atstovas, D.Andriuškevičienė - bendrovės "Linava" ekspertė finansams, J.Sviderskis - Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius, L.Mogenienė - Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkė, A.Mackevičius - Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, S.Ravinskas - Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, A.Amšiejus - Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, R.Brazauskienė - Lietuvos vartotojų sąjungos vicepirmininkė, H.Aleknienė - laikraštis "Verslo žinios".

Darbotvarkė:

Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projekto.

KALBĖJO: R.Veselkienė, K.Kuzminskas, M.Aleliūnas, A.Z.Kaminskas, G.Miškinis, R.Kairelis, V.V. Zimnickas, A.Belzus, R.Brazauskienė, A.Kvedaravičius, A.Mackevičius, A.Bakšinskas,

M.L. Stankevičius, V.Troščenka, S.Ravinskas.

K.Kuzminskas: 2001 m. gegužės 29 d. Lietuvos pramoninkų konfederacija ekspromtu pateikė Trišalei tarybai neparuoštą klausimą dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projekto, todėl nebuvo jokių galimybių pakviesti į posėdį projekto rengėjus. Vyriausybės pusė taip pat neturėjo galimybių tinkamai pasirengti klausimo svarstymui. Dėl šių priežasčių Taryba nutarė pratęsti šio klausimo svarstymą šiandien, gegužės 31 d. Taryba pavedė Trišalės tarybos sekretoriatui pakviesti į šios dienos posėdį Seimo frakcijų, Seimo biudžeto ir finansų komiteto, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, Lietuvos draudikų asociacijos atstovus.

A.Kvedaravičius: siūlau, kad posėdyje pirmiausia pasisakytų įstatymo projekto rengėjai, o oponentai kalbėtų vėliau.

K.Kuzminskas: gerai, tegu pirmiausia kalba įstatymo autoriai.

R.Veselkienė: aš esu viena iš darbo grupės narių. Įstatymas pradėtas rengti seniai. Paskutinis įstatymo pateikimas įvyko 1998 m. balandžio mėn. Tais metais projektas buvo paskelbtas spaudoje. Visi, kas norėjo, dėl projekto galėjo pareikšti savo nuomonę. Būtent tais metais įstatymas buvo pakoreguotas, atsižvelgiant į žemės ūkio problemas. Nuo 1998 m. jokių ženklesnių pasikeitimų neįvyko. Dabar yra svarstomas 7 projekto variantas, kuriame yra įtvirtinti bazinių įmokų dydžiai. Dėl galutinių dydžių mes diskutuojame. Tokia trumpa informacija dėl įstatymo projekto.

K.Kuzminskas: kas nori paklausti?

A.Kvedaravičius: kas sudarė darbo grupę ir kas į ją įeina, kada projektas buvo svarstytas Vyriausybėje, ar Vyriausybė po 1998 m. projektą dar svarstė, kodėl nėra prie projekto aiškinamojo rašto nors jis turėtų būti, kodėl nėra įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto, neaišku kokie bus poįstatyminiai aktai, kodėl nėra Vyriausybės skaičiavimų ir jų pagrindimų. Tai, kas pateikta čia, yra "filkina gramota", nėra nei parašo, nei autorių, nei nieko kito. Taigi, yra neaišku, kokiu principu šis įstatymo projektas yra stumiamas.

R.Veselkienė: darbo grupė buvo sudaryta Vyriausybės pavedimu ir finansų ministro įsakymu 1998 m. sausio 10 dieną. Į darbo grupę įėjo du draudimo priežiūros atstovai, vienas Finansų ministerijos atstovas, Teisingumo ministerijos atstovas, Kelių policijos atstovas, dviejų draudimo įmonių atstovai, Garantinio fondo atstovas ir Draudikų asociacijos prezidentas. Projektas buvo parengtas per trumpą laiką. Aiškinamasis raštas buvo pateiktas 1998 m. ir yra registruotas Seimo duomenų bazėje.

Pagal paskutinę Vyriausybės darbo reglamento redakciją, aiškinamieji raštai nerašomi, o daromi teikimai su paaiškinimais Vyriausybei. Yra paruoštas įstatymo įgyvendinimo projektas, aš nežinau kodėl jūs jo neturit. Įstatymo projektas yra Seime ir yra koreguojamas. Aš pati projektą paimu iš Seimo duomenų bazės. Aš galėsiu informuoti kokie bus poįstatyminiai aktai. Iš darbo grupės buvo pareikalauta pagrindimo dėl kai kurių įstatymo nuostatų. Skaičiavimai buvo parengti, kitas dalykas ar tie dydžiai atitinka dabarties realijas.

M.Aleliūnas: ar aš teisingai suprantu, kad ta grupė, kuri rengė įstatymą, pati rengė ir skaičiavimus.

R.Veselkienė: taip. Be to, buvo gauta ir išnagrinėta 80 laiškų su pasiūlymais.

A.Z.Kaminskas: kas vykdys biuro kontrolę? Pakomentuokit 15 str. antrą dalį.

R.Veselkienė: pirmoje redakcijoje nebuvo nuolaidų socialinėms grupėms, nes tai nėra socialinio aprūpinimo įstatymas.

A.Z.Kaminskas: parašyta - draudžiant ne daugiau kaip vieną transporto priemonę, draudimo įmoka mažinama iki 40 proc. Reiškia, taikoma nuolaida.

R.Veselkienė: taip, nuolaidos taikomos invalidams. Biuro kontrolė vykdoma per ataskaitų pateikimą. ES direktyvos numato, kad biuras yra asociacija. Remiantis asociacijų įstatymu asociacijos veikla negali būti išskirtinė. Kitaip sakant, kasmet turi būti atliekamas biuro auditas.

A.Kaminskas: asociacijų įstatymas uždeda tam tikras pareigas. Jeigu ataskaita pateikiama Finansų ministerijai ir neaišku, kas iš to toliau seka. X dieną paaiškėjus, kad biuro sąskaitoje nėra pinigų, kas toliau seka, jei biuras tampa nemokus?

R.Veselkienė: tačiau yra numatyta, kad Finansų ministerija gali kištis bet kada. Jeigu to nepakanka, galima kalbėti apie Vyriausybės kišimąsi.

A.Z.Kaminskas: aš bijau, kad įvyks tokia pati situacija, kuri 1995 m. įvyko su bankais. Buvo numatyta Centrinio banko galimybė kontroliuoti bankus, bet nebuvo numatyta schema ir prievolė daryti tikrinimus. Ką reiškia įrašas - "gali paprašyti". Reiškia - gali ir neprašyti, nėra imperatyvo, reikia įstatymu nustatyti prievoles.

R.Veselkienė: buvo nuspręsta, kad tokia sistema neprieštarauja ES direktyvoms ir labiausiai tinkanti. Norint, kad nereikėtų žalios kortos reikalingi labai dideli finansiniai įsipareigojimai. Po paskutinių įstatymo pakoregavimų Seime yra numatyta įtraukti į biuro valdybą atskirų institucijų atstovus. Gal nuo to biuro valdymas pagerės.

G.Miškinis: 25 straipsnis. Biuro įstatus tvirtina Finansų ministerija. 26 straipsnis. Biuras registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Nuo liepos 1 d. įsigalios jurinių asmenų registras. Ar nebus kolizijų su kitais įstatymais?

R.Veselkienė: gal būt bus šiek tiek kitaip, nei standartinės asociacijos atveju. Asociacijos įsteigimą kažkas turi inicijuoti. Dėl registravimo. Yra ne pelno organizacijų registravimo laikinoji tvarka ir problemų neturėtų kilti.

A.Z.Kaminskas: asociacijų įstatymas Finansų ministerijai nesuteikia teisių kištis į asociacijų veiklą ir reguliuoti valdybos sprendimus. Įstatymai nenumato, kad valstybinių institucijų atstovai turėtų būti inkorporuoti į asociacijos valdybą. Tai prasilenktų su įstatymais.

R.Veselkienė: projektas derintas ilgai, Teisingumo ministerija problemų nemato, įstatymas nedraudžia tam tikras asociacijas traktuoti kiek kitaip. Jeigu įstatymas numatys įstatų tvirtinimą valstybinei institucijai, nebus didelės tragedijos, nors tai kažkiek prasilenkia su bendrais asociacijų principais.

A.Z.Kaminskas: bet atsiranda kolizija tarp įstatymų, ir po kurio laiko teismuose prasidės ginčai dėl teisės valstybinėms institucijoms kištis į biuro veiklą. Juo labiau, kad biuro kapitalas formuojamas iš draudimo įnašų, o ne valstybės pinigų. Remiantis Konstitucija valstybė greitai bus išstumta iš biuro. Kas toliau?

R.Veselkienė: praktika rodo, kad atskirom asociacijom rašomi atskiri įstatymai. Pvz., Žemės ūkio rūmai veikia pagal atskirą įstatymą. Reikia įvertinti visas neigiamas pasekmes, jos buvo įvertintos, Vyriausybė galės perimti biurą su visom pasekmėm su visu turtu. Vyriausybė galės šią sferą reguliuoti.

A.Z.Kaminskas: bet 26 str. visai kitaip pasakyta - registruojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o asociacijų įstatymas nustato, kad sprendimą dėl asociacijos perregistravimo ar reorganizavimo priima steigėjai.

R.Veselkienė: reorganizacija yra numatyta pagal Šiaulių sąjungos pavyzdį. Šios organizacijos likvidavimą pvz., reguliuoja Seimas. Vyriausybė gali kištis į ne pelno organizacijų veiklą.

A.Z.Kaminskas: bet to nematome šiame įstatyme.

G.Miškinis: Šiaulių sąjunga nėra labai tinkamas pavyzdys. Labai jau nevienodos galimos likvidavimo pasekmės.

V.V.Zimnickas: 21 str. 5 dalis. Kai biuras nemoka išmokos. Reiškia, jeigu aš kažkur aikštelėje pastačiau automobilį ir paskui jį radau apdaužytą, reiškia, aš negausiu žalos atlyginimo? Ir antra - draudimas neišmokamas, jeigu žala padaryta tyčia. Reikia aiškiai nurodyti ką reiškia - "tyčia".

R.Veselkienė: jūs kalbat apie transporto priemonės draudimą kaip apie daikto draudimą, kai žalą padaro audra, žaibas, kruša ir pan. Bet šis įstatymas kalba apie atvejus, kai žalą padaro konkretus pilietis. Nustatyti, kad žala atlyginama, kai nėra realaus kaltininko, tai būtų prievolė turto draudimui. Tokia nuostata prieštarautų ir Konstitucijai. Civilinė atsakomybė - visai kitas dalykas. Ką jūs duosit į teismą, jeigu nėra kaltininko. Civilinė atsakomybė - atsakomybė už kaltininką. Jeigu nėra kaltininko ir bus mokama pagal šį įstatymą išmoka, tai būtų geras būdas susiremontuoti automobilį. O civilinės atsakomybės atveju tikėtina, kad žmogus nelįs po ratais, kad gautų išmoką.

V.V.Zimnickas: bet kas yra "tyčia'?

R.Veselkienė: jeigu darau pasekmes tyčia, tai jau baudžiamosios atsakomybės sritis. Teisininkams šioje vietoje klausimų nekyla. Žinoma, gal dar galima kai kurias nuostatas tikslinti.

K.Kuzminskas: reikia į sąvokas įtraukti ką reiškia "tyčia".

A.Z.Kaminskas: aš nerandu kokios draudimo bendrovės ir kokia tvarka gaus leidimą užsiiminėti šia veikla. Kaip bus garantuojama apsidraudusiems, jei draudimo bendrovė bankrutuos, kas toliau, jei bendrovė bus nepajėgi išmokėti žalos.

R.Veselkienė: leidimų išdavimo tvarką yra pavesta parengti Finansų ministerijai. Yra viena privalomo draudimo rūšis, kuri jau veikia. Tvarkoje galės būti nustatyti nemokumo kriterijai ir kt., gal ministerija pasirems ir kitų šalių patirtimi. Dėl nemokumo. 20 str. 3 dalis numato nemokumo atvejus ir garantijas, kai įmonė turi finansinių problemų.

M.Stankevičius: aš trumpai pasisakysiu. Man neteko dalyvauti rengiant šį įstatymą. Aš suprantu, kad pagrindinės abejonės dėl įmokų. 1998 m. kai buvo svarstomas šis įstatymas, tada buvo pateikti skaičiavimai dėl įmokų. Tada buvo nutarta, kad Seimas netvirtina įmokų ir tą daro Vyriausybė. Vyriausybė būtų pareikalavusi papildomų skaičiavimų. Šiais metais dar buvo bandyta perskaičiuoti remiantis 1999 metų autoavarijų statistika. Tačiau Seimo komitete buvo nuspręsta, kad gal nereikia išradinėti dviračio ir pažiūrėti, kaip tą reikalą sutvarkė latviai ir estai. Buvo pasiūlyta daryti panašiai, kaip padarė latviai. Šiame projekte yra surašytos kai kurios latvių nuostatos, žalų atlyginimai ir įmokų dydžiai. Mūsų įmokos buvo pakoreguotos ir numatytos didesnės nei pas latvius, nes latviai nenumato lengvatų pensininkams. Už lengvatas kažkas turi sumokėti. O pas mus dar lengvatos buvo numatytos žemės ūkiui, už kurias taip pat kažkas turi sumokėti. Todėl baziniai skaičiai yra šiek tiek didesni nei Latvijoje. Latviai kol kas dirba sėkmingai. Buvo diskutuojama kaip suinteresuoti draudimo įmones dalyvauti draudime. Tada buvo nuspręsta, kad gal nereikia Vyriausybei tvirtinti konkrečių tarifų, kaip tą padarė latviai ir estai, o nustatyti didinimo ir mažinimo koeficientus ir paskatinti tokiu būdu konkurenciją tarp bendrovių. Draudikų požiūriu tokia nuostata turi du galus. Visais atvejais matyt teks drausti pagal minimalius tarifus, nes įstatymas numatys draudimo prievolę. Dalis draudikų gali atsisakyti drausti. Mūsų tokia nuostata - pirmaisiais metais reikia turėti pakankamai tvirtus tarifus, kad paskui būtų galima sureguliuoti, mažinti ar didinti. Europoje žalų atlyginimai yra žymiai didesni, nei numatyta įstatymuose. Kuo ilgiau visa tai tęsis, tuo bus skausmingiau. Jeigu yra abejonių dėl tam tikrų asmenų grupių galimybių draustis, galime jų nedrausti, bet tokiu atveju draudikai neprisiims atsakomybės. Tada lieka atsakomybė pagal Civilinį kodeksą. Prašyčiau svarstant šią problemą nesiremti emocijomis ir svarstyti iš praktinių sumetimų. Tai draudimas trečio asmens naudai, kuris nukenčia, kuriam bet kuriuo atveju reikia atlyginti žalą.

K. Kuzminskas: Trišalė taryba pritaria, kad įstatymas yra reikalingas, bet reikia išsiaiškinti dėl tarifų, dėl apsaugos.

M.Stankevičius: pagal asociacijų įstatymą valdymas yra aptartas. Gal reikia įsteigti kokią nors priežiūros tarybą prie asociacijos, nes gali atsitikti, kad valdyba gali tapti neveiksni.

K.Kuzminskas: ar nieko nenumatyta įgyvendinimo įstatyme?

M.Stankevičius: įgyvendinimo įstatyme nieko nėra.

V.V.Zimnickas: tokiu atveju reikia projektą papildyti, numatyti priežiūros mechanizmus.

M.Stankevičius: taip, priežiūrą galima išskirti į atskirą straipsnį. Priežiūros tarybą ar tarnybą galima steigti. Galima numatyti griežtesnius reikalavimus kontrolei.

K.Kuzminskas: bet tokiu atveju gali padidėti valdymo išlaidos.

R.Kairelis: dėl 15 str.Kokiais kriterijais remiantis buvo išskirti pensininkai ir invalidai? Ar tai buvo padaryta dėl menkų pajamų ar dėl kitų priežasčių?

R.Veselkienė: pirminėje projekto redakcijoje to nebuvo. Darbo grupės nuomone tai nėra gerai. Yra ir kitos nemokios grupės - bedarbiai.

M.Aleliūnas: jei žmogus turi du, tris ar trylika automobilių, o vairuoja vieną. Žmogus negali vienu metu vairuoti dviejų automobilių. Tai kodėl reikia drausti visus automobilius ? Gal tokiu atveju reiktų numatyti, kad žmogus draudžia vairuotojo teises?

R.Veselkienė: kol kas Lietuvoje veikia tik savanoriškas draudimas, kurio funkcijos skiriasi. Šis įstatymas numato, kad žala atlyginama bet kuriuo atveju, nes numatytas išieškojimo regresas 22 str. 2 dalies 3 punkte. Įstatymo 8 str. numato, kad žala atlyginama tik tuo atveju, kai transporto priemonė dalyvauja kelių eisme. Dviguba sistema, kai būtų galima drausti ir teises, sukuria kontrolės problemų. Kiltų klausimų - ką drausti - teises ar automobilį. Turi būti sietinumas su transporto priemonės registracija. Dvigubo pasirinkimo variantas buvo vertinamas pagal kaimyninių šalių praktiką. Gali būti piktnaudžiavimų. Sakykim, darbdavys turi daug transporto priemonių, jis apdraudžia teises. Išeitų, kad asmuo, kuris nori dirbti, irgi turėtų drausti teises. Kodėl dirbantysis turi turėti papildomų išlaidų, jei darbdavys nepasirūpino priemonės apsauga? Yra niuansų, dviprasmybių. Ką daryti, kai keturių asmenų šeima naudojasi vienu automobiliu, arba atvirkščiai - kai naudojamasi keliais automobiliais.

A.Z.Kaminskas: ar nagrinėjot alternatyvas - teisių draudimą ir visuotinį transporto priemonių draudimą? Per teisių draudimą būtų išspręsta problema žemės ūkyje, kai ūkininkas turi kombainą, mašiną, traktorių, bet vairuoja tik vieną iš jų. Ir nereikėtų jokių jiems lengvatų.

R.Veselkienė: maišyta sistema Latvijoje neveikia, Vokietijoje registruota priemonė turi būti automatiškai apdrausta. Kai važiuojat į užsienį, draudžiat ne teises, o priemonę, nurodydami jos konkretų numerį. Taip veikia žalia kortelė.

A.Z.Kaminskas: bet šitas draudimas negalios važiuojant į užsienį. Be to, policija prašo parodyti teises, tai kodėl negalima būtų drausti būtent teises. Ar buvo ekonominiai skaičiavimai?

R.Veselkienė: buvo nustatyta, kad dažni atvejai, kai keli šeimos nariai naudojasi viena mašina ir tokių šeimų pajamos paprastai gerokai mažesnės. Tai ekonominis aspektas. Dėl žalios kortelės. Yra toks noras, kad mūsų vairuotojai būtų žalios kortelės nariais. Tam reikia bendros sistemos. Po metų veikimo Lietuva galėtų pretenduoti į žalios kortelės sistemą.

M.Aleliūnas: aš negavau atsakymo. Daug žodžių pasakėt, didelės prakalbos, bet neišgirdau tiesos. Matau siekį įpakuoti melą, kad jo nesimatytų. Žmogus gali padaryti avariją tik sėdėdamas vienoje mašinoje, o drausti verčiamas visas turimas transporto priemones. Kodėl?

R.Veselkienė: įstatymas turi būti suderintas su ES direktyvomis.

M.Aleliūnas: tai ne motyvas. Ar ES direktyvos numato, kad žmogus vienu metu gali sėdėti už dviejų mašinų vairo?

R.Veselkienė: kiekviena transporto priemonė turi būti drausta.

M.Aleliūnas: bet avariją padarysiu su viena mašina, o ne su dviem.

R.Veselkienė: mes vadovaujamės kaimynų patirtimi, ir bandom ją inkorporuoti į mūsų įstatymą.

M.Aleliūnas: bet mes turim savo smegenis, sugebėjimą logiškai mąstyti, savo protą, juo ir vadovaukimės. Čia apie pinigus eina kalba. Kuo daugiau iš vienų atimti ir kitiems į kišenę įdėti. Kodėl taip daroma?

R.Veselkienė: darbo grupė pabijojo eksperimentuoti ir įterpti blyną, kuris gali prisvilti.

M.Aleliūnas: bet kodėl jūs nepabijojote apiplėšti žmones? Nėra atsakymo.

K.Kuzminskas: taip, deja nėra atsakymo.

V.Troščenka: man kilo klausimas dėl 16 str. Jeigu transporto priemonės savininkas padarė per metus daugiau avarijų, jam draudimo įmoka didinama 200 proc. Kodėl nėra nustatoma, kad transporto priemonės savininkas gali būti dėl įvykio nekaltas. Kodėl bet kuriuo atveju reikės mokėti daugiau? Jeigu į mane atsitrenkė penkis kartus per metus, bet aš nekaltas, kodėl man taikomas įmokos padidinimas?

R.Veselkienė: aš sutinku, kad ši nuostata turi būti koreguojama. Reikėtų atskirti atvejus, kai vairuotojas buvo nekaltas.

V.Troščenka: aš išvažiuoju su šiuo draudimo polisu į užsienį, padarau avariją, aktą užsienyje gausiu, ar gausiu Lietuvoje išmoką?

R.Veselkienė: ne, nes mes nesam žalios kortelės biuro nariais.

V.Troščenka: 21 str. nenurodyta, kad jeigu būsiu užsienyje ir padarysiu avariją, negausiu išmokos.

R.Veselkienė: yra draudimo sutarties galiojimo teritorija ir tai pasakyta 11 str. - draudimas galioja Lietuvos Respublikoje.

G.Miškinis: labai ilgi monologai, reikėtų kalbėti konkrečiau.

V.Troščenka: jeigu bus daug bendrovių ir konkurencija, ar bus kokių nors skirtumų sutartyse?

R.Veselkienė: taip.

V.Troščenka: kur yra išvardintos draudiminės sąlygos?

R.Veselkienė: 6 str.nurodyta, kad sutartys sudaromos vadovaujantis taisyklėmis, kurias patvirtins Vyriausybė. Įstatymas nustatys pagrindinius rėmus, o visa kita nustatys Vyriausybė.

A.Belzus: ar jūs analizavot kiek šiuo metu yra vairuotojų ir kiek yra automobilių. Tai padėtų išsiaiškinti kas geriau - drausti teises ar transporto priemonę.

R.Veselkienė: vairuotojų daugiau, bet statistikos duomenų aš neturiu ir galėsiu pasitikslinti. Pagal Regitros duomenis registruota 1.4 mln. visų rūšių transporto priemonių, kurios turi numerius.

A.Belzus: ūkininkas turi du traktorius, kombainą ir automobilį. Ūkininkas vairuoja tik vieną iš jų. Kodėl nepaliekama laisvė ką drausti - transporto priemonę ar teises. Ar tą reglamentuoja ES direktyvos?

R.Veselkienė: ES direktyvos yra rekomendacinio pobūdžio. Reikia laikytis tik imperatyvių nuostatų. Buvo svarstoma ir dviguba sistema, bet neapsispręsta. Ūkininkų problema aktuali. Latviai daro ūkininkams išimtį ir leidžia drausti teises, bet neišduoda sutarties dublikatų, kad nebūtų piktnaudžiavimo.

A.Z.Kaminskas: jūs sakot, kad latvių ūkininkams išimtys numatytos, ponas Stankevičius sako, kad latviai išimčių neturi.

R.Veselkienė: įstatymo grupė padarė latvišką variantą, kuriuo numatyta poliso dublikato neišdavimas.

G.Miškinis: prašau pakomentuoti 8 str. 4 dalį, apie grupinę draudimo sutartį ūkininkams, kooperatyvams ir pan.

R.Veselkienė: grupinė sutartis ne daugiau kaip penkioms transporto priemonėms. Bet neturime atsakymo, ar turint mišrią draudimo sistemą, bus gerai.

A.Z.Kaminskas: norėčiau dar vieno paaiškinimo. Kodėl teigiama, kad ūkininkas, kuris turi penkias transporto priemones, draudžia tik vieną ir tai yra laikoma, kad tai daroma kitų draudėjų sąskaita? Mes jau išsiaiškinom, kad važiuoti vienu metu įmanoma tik su viena priemone ir tikimybė, kad bus autoįvykis, ne didesnė, nei tuo atveju, kai turima tik viena transporto priemonė. Kur čia matote "kitų sąskaitą"?

R.Veselkienė: darbymečio metu ūkininkas gali leisti vairuoti savo traktorius ir kitiems asmenims, nes Lietuvoje net įgaliojimų turėti jau nebereikia, važinėti gali kas tik nori.

V.V.Zimnickas: kodėl mes negalim turėti abi draudimo rūšis - priemonei ir teisėms? Kas būtų iš to blogo? Tai labai aktualu ūkininkams.

R.Veselkienė: galima būtų draudimą liberalizuoti, bet pagal gautas pastabas iš įvairių institucijų, projektas tapo būtent toks.

A.Z.Kaminskas: pakomentuokite 14 str. 8 dalį, motyvus ir logiką. Anksčiau galiojo reikalavimas, kad transporto priemonė turi būti registruota ten, kur gyvena jos savininkas, bet dabar tokio reikalavimo neliko. Tokiu atveju vilniečiai, perregistravę priemones į Šilalę ar pan., nemokės 1.2 koeficiento, nors šiais laikais autoįvykiui sąlygos iš esmės visur vienodos. Kodėl Vilniuje 1.2 ? Kitas klausimas - mažinimo tvarką pavedate draudimo priežiūros tarnybai, o didinimo tvarkos niekas nenustato. Ar nebus taip, kad po pirmo autoįvykio bus didinimas iki 200 proc. ?

R.Veselkienė: jūsų pastabos labai tinkamos. Draudimo priežiūros tarnyba teikia Seimui pastabas, kad padaryta klaidų, pasiūlėme 8 dalį išbraukti, nes Latvijos įstatyme Rygos koeficientas yra, bet mūsų nuomone jo nereikia. Įmokų didinimo tvarka taip pat bus numatyta, didinimą nustatys Seimo paskirta institucija. Pastabos šiuo klausimu Seimui išsiųstos.

K.Kuzminskas: klausimus baigiame, dabar laikas pasisakymams.

R.Brazauskienė: norėčiau išdėstyti pagrindinius motyvus dėl šio įstatymo projekto tinkamumo.

Nėra pateikti skaičiavimai dėl įmokų dydžių pagrindimo. Mūsų nuomone įstatyme turi būti stabili formulė, kurios kai kurios dalys gali būti kintamos, įvertinant vairuotojų skaičių ir išmokų apimtis. Mums keista, kad įmokų dydžiai nebuvo skaičiuoti jokios ekspertų grupės, kaip buvo gauti pateikiami skaičiai? Priimant daug smulkesnius sprendimus, paprastai atliekami skaičiavimai. Juo labiau, kad skaičiavimus yra kam padaryti. Projekte nekalbama apie atvejus, kai transporto savininkas turi žalią kortą ir tik apie 3 proc. kelio važiuoja Lietuvoje. Kodėl šiems vairuotojams tokio pačio dydžio įmoka? Manome, kad nepakankama biuro, draudimo įmonių kontrolė. Turėtų būti nustatytos kokios nors prievolės draudikams, reikėtų nustatyti, kad draudikai vestų apskaitą. Estai nustatė ribinį draudikų pelną, o kaip mes tą dalyką sukontroliuosime? Aš nematau jokių teisinių kliūčių, kad būtų pasirinktinis draudimas - ir priemonėms ir teisėms. Dabar parašyta - jeigu nenustatytas draudimo kaltininkas, žala nebus atlyginama. Niekas nedraudžia nustatyti dalinį žalos atlyginimą. Nustatyta, kad biuras steigiamas pagal asociacijų įstatymą. Galima parengti specialų įstatymą specialiai asociacijai, bet tokiu atveju reikia viską reglamentuoti - narių kontrolę, narių galimybę išeiti iš biuro, numatyti atsakomybę. Asociacijos likvidavimas - labai svarbus klausimas. Sprendimą dėl biuro likvidavimo gali priimti trys ketvirtadaliai narių t.y. draudikų. Atskiram įstatyme gali būti nustatytos biuro prievolės. Dabar neaišku kam perduodamos draudiko prievolės.

Analizuojant atsakymus į klausimus, kurie čia buvo užduoti, tai galima konstatuoti, kad projekto nuostatos buvo nurašytos iš Latvijos įstatymo. Biuro kontrolė vien tik per ataskaitas - yra nerimtas dalykas Manau, kad biuras turėtų būti kontroliuojamas žymiai geriau, nes įgyvendinus projektą cirkuliuos visų mūsų dideli pinigai. Norėčiau pasakyti apie ką įstatyme nėra visiškai užsiminta, apie ką mums minėjo JAV teisininkai, dirbantys draudimo kompanijose, kurie sutiktų padėti skaičiuoti. Organizacijoms ir didelėms įmonėms yra leidžiama tokia forma, kaip savidrauda.. Apie tokią galimybę įstatyme neužsiminta. Gal būt daug laiko neužimsiu, nors pastabų yra dar labai daug ir gana konkrečių, bet mūsų bendra nuomonė būtų tokia - įstatymas nėra tinkamai paruoštas.

K.Kuzminskas: ačiū labai už konkretų pasisakymą.

A.Kvedaravičius: labai trumpai noriu išreikšti poziciją dėl šio įstatymo. Aš manau, kad įstatymas yra visų pirma asocialus ta prasme, kad sulygina nevienodus žmones, priverčia mokėti juos vienodą įmoką. Ši problema nėra išspręsta ir autoriai ją sprendžia tik dalinai išskirdami pensininkų ir invalidų grupę, tačiau kaip jau buvo kalbėta, tai nėra ta pati asocialiausia grupė ir niekas neturi informacijos, kiek tarp tų vairuotojų yra pensininkų, kurie vairuoja autotransporto priemones, kaip pasiskirsto jų socialinė padėtis. Autoriai vienam iš savo teiginių nurodo, kad jeigu turi automobilį, tai tu jau esi pasiturintis žmogus. Man atrodo, kad informacija šituo klausimu nesurinkta ir mes atsakymo nematome. Antras dalykas - man labai neaiški bendrovių galimybė dalyvauti šitoje draudimo rinkoje, neaiški leidimų išdavimo sistema, kuri pavedama kažkokiai institucijai, gal būt draudimo tarnybai. Ir nėra jokio saugiklio, kuris gali eliminuoti galimus korupcijos elementus arba jos tikimybę, nes rinka yra didžiulė ir nerandu atsakymo, kaip pasiskirstys visa ši rinka. Iš čia kyla klausimas man kaip žmogui - ar aš turėsiu ieškoti draudimo kompanijos, kad apsidrausčiau, ar draudimo kompanija ieškos manęs ir suteiks visas paslaugas, kad man nereikėtų vaikščioti. Kaip šitas mechanizmas veiks, projekte neradom. Gal būt todėl neradom, kad nepateikti papildomi dokumentai, poįstatyminių aktų projektai. Dar viena labai rimta pastaba. Nuo pat įstatymo rengimo pradžios suinteresuotos šalys, būtent vartotojai, verslininkai, transporto priemonių organizacijos, susivienijimai faktiškai buvo išeliminuoti iš įstatymo paruošimo ir informacija apie projektą pateko į Trišalę tarybą paskutiniu momentu, kai jau praktiškai nuo mūsų pastabų niekas jau nebepriklausys, jeigu Seimas iš tikrųjų birželio 5 ar birželio 7 d.priiminės šį įstatymą. Dar viena pastaba - klausimai ir priekaištas Vyriausybei. Aš nesuprantu Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu. Nė vieno dokumento su Vyriausybės parašu čia nėra ir nemačiau, gal man niekas neparodė, ką Vyriausybė galvoja šiuo klausimu. Pažiūrėkite. Įstatymą teikia Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, o ne Vyriausybė. Tai, kad Vyriausybė šį projektą svarstė tik 1998 metais, yra nonsensas. Kokia Vyriausybės pozicija, niekas negali pasakyti. Dar dėl Vyriausybės. Jeigu toks įstatymas svarstomas Seime ir de fakto ir de jure turėtų būti teikiama Vyriausybės. Klausimas - kodėl Vyriausybė šito įstatymo projekto nepateikė Trišalei tarybai iš anksto? Ar Vyriausybė nežinojo, kad šis įstatymo projektas liečia milijoną su virš žmonių? Tai eilinis kartas, kai Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų. Ir paskutinis dalykas. Aš jau minėjau, kad skaičiavimo pagrįstumas arba jų teisėtumas yra nepatenkinamas ir tokių skaičiavimų faktiškai nėra. Tai, kas yra mums pateikta tai yra labai gerai, mes matome, kokia yra autorių pozicija, tačiau aš nesutinku su vienu dalyku, kad visuose tuose trijuose variantuose skaičiuojama dvejopai. Jeigu pajamos skaičiuojamos nuo 60, 70, 80 procentų galinčių apsidrausti skaičiaus, tai išlaidas skaičiuoja nuo milijono. Jeigu vidutiniame variante numatyta 101 milijonas litų išmokų, o važinėtojų , kaip čia yra teigiama, bus 70 procentų, tai ir išmokos bus ne 101 milijonas bet 70 milijonų. 30 procentų iškrenta iš žaidimo, nes jeigu planuojama, kad tiek neapsidraus, tai ir išmokų nereikės tiek mokėti. O mes dabar išmokas paskaičiavome visam transporto savininkų skaičiui. Tai kodėl taip nekorektiškai skaičiuojama? Ir iš to kas išeina. Kodėl tokie dideli procentai skiriami biuro veiklai ir administracinėm išlaidom?. O jeigu įvertinti atsirandantį skirtumą dėl šito paskaičiavimo nekorektiškumo, tai išeina, kad draudimo kompanija suvalgys daugiau kaip pusę pinigų, o draudėjams bus grąžinama mažiau kaip pusę surinktų išmokų. Šitoj srityje visiškas neaiškumas. Ir aš todėl siūlau, kad Taryba konstatuotų, kad įstatymo priėmimui nepasiruošta. Reikia atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad laiku nebuvo pateiktas projektas svarstymui Trišalei tarybai, kad nėra Vyriausybės išvadų ir nėra patvirtintų Vyriausybės skaičiavimų, pagrindimo, kad šalims nepateikta poįstatyminių aktų, įstatymo dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Turime siūlyti Seimui atidėti šito įstatymo priėmimą, sudaryti naują nepriklausomą ekspertų grupę, kuri padarytų ekonominius socialinius šito įstatymo pagrindimus. Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Jeigu tik 1998 metais šis projektas buvo skelbtas spaudoje, tai labai atsiprašau, dabar yra 2001 metų vidurys ir visuomenė apie šitą įstatymą beveik nieko nežino. Reikia atkreipti dėmesį, kad projektas būtų viešai paskelbtas, svarstomas ir priimtas rudeniop, kadangi kiek girdėjau, projekto įsigaliojimas numatytas 2002 metų kovo mėn. Kam skubėti projektą priimti, kai dar nepasiruošta? Aš baigiau.

A.Z.Kaminskas: aš pradėsiu nuo to, kuo pabaigė Kvedaravičius.. Jeigu skaičiai apie 2000 metų rezultatus teisingi, tai pakankamai iškalbingi. Pasirašyta buvo sutarčių 49 milijonams litų, išmokėta 13 milijonų. Tai suma, įskaitant ir trumpalaikius draudimus. Jeigu imti tik ilgalaikius draudimus, tai išeitų, kad įmokų gauta 44,4 milijono, išmokų buvo -12 milijonų. Išmoka vienam polisui - 64 litai. Suskaičiavus galima teigti, kad šiandien įvedus draudimą, šitos veiklos pelningumas draudimo bendrovėje būtų minimum 200 proc., jeigu atmesim sąnaudas, reikalingas administruoti tokį draudimą. Galim teigti vienareikšmiškai - skirtumas tarp išmokų ir įmokų yra 3, 4 kartai. Matyt, kad draudikai tokį pelningumą ir norėtų turėti. Kad pelningumas yra didelis ir ne toks, kaip jūs sakėt, rodo vienas iš įstatymo straipsnių, konkrečiai - 15 straipsnis. Avarijų nedarantiems, draudimo įmoka gali būti mažinama iki 50 procentų. Aš suskaičiavau. 40 tūkst. avarijų nuo galimų polisų skaičiaus sudarytų maždaug apie 3 proc. tų, kuriems nebus taikoma šita lengvata. O visiem kitiem pagal įstatymo nuostatą turi būti sekančiais metais sumažinama 50 proc. įmoka. Taip įstatyme parašyta. Jokių kitų sąlygų nėra. Jeigu nepadariau autoįvykio ir nedalyvavau jame, man turi taikyti maksimalią nuolaidą. O tai reiškia 50 proc. pelningumą, nes sekančiais metais draudimo bendrovės nesidraus nuostolingai. Ši nuolaida reiškia pirmųjų metų pelną. Jis yra įdėtas. Reiškia, prie 50 proc. reikia pridėti pelną, kurį jūs nurodėte, ir kuris gali būti gautas antraisiais metais. Tai reiškia, kad ir pirmaisiais metais pelningumas jau yra įdėtas.

R.Veselkienė: atsiprašau, aš su pelnu tikrai nieko neturiu bendro.

A.Z.Kaminskas: bet jūs pasakėte, kad pelningumas yra įdėtas.

R.Veselkienė: aš komentavau ponios Brazauskienės pasisakymą.

A.Z.Kaminskas: aš, kalbėdamas apie pelningumą, noriu pasakyti, kad tai yra vienas iš įrodymų, kad reikėtų labai atidžiai privalomąsias įmokas panagrinėti. Ir atidžiai pasižiūrėti, juo labiau, kad mes šiandieną nematome, koki bus draudimo įmokų didinimo laipteliai. Kol kas nurodyta baziniai rodikliai - sakysime lengvajam automobiliui - 266 litai, o toliau iki 50 proc. gali būti didinama. Kaip bus didinama? Ar nebus taip, kad bazinis laiptelis - 266, o sekantis laiptelis sakysim - 320 Lt, nes daugiau kaip iki 400 įmoka negali būti didinama. Gal būt laipteliai bus vertinami ir kitaip. Mes nežinom ir nematom. Bet turint omenyje, kad vidutinė įmoka yra šiandieną ilgalaikė savanoriškam civilinės atsakomybės draudimui maždaug 191 litas, ir esant tokiam pelningumui galima prognozuoti, kad vidutinė privalomoji draudimo įmoka įmoka neštų pelną bendrovei. Ji tikrai neturėtų būti 266 litai. Įmoka turėtų būti perskaičiuota, pagrįsta tikrai rimtais skaičiavimais.

Nereikia samprotauti, ir nesiremti kaip ir ką turi nustatę latviai, nes kai kurie skaičiavimai rodo, kad jie turi mažesnę draudimo įmoką, nors didesnė dalis Latvijos transporto priemonių važinėja po Rygą su padidintu avarijos rizikingumo laipsniu. Kitas klausimas. Man visiškai neaiški prisiimtų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo schema. Tas turi būti iš esmės peržiūrėta, negalima painioti, kad biuras kuriamas pagal asociacijų įstatymą, nors biuras tai nėra asociacija, jis negali būti asociacija, kadangi iš esmės jisai atlieka perdraudimo funkcijas. Kiek tai kainuos, vėl gi sunku pasakyti. Ko gero, dėl to draudimo bendrovės pelnas sumažės. Kokią pelno dalį ten reikės mokėti, visiškai neaišku. Ar tą nustatinės draudimo bendrovė, ar kažin kas. Visiškai neaiški priežiūros funkcija. Aš pasakyčiau, kad turiu pakankamai daug patirties. Paminėkime 1995 metų bankų krizę. Tada Lietuvos bankas ir finansų ministerija turėjo daug galingesnius kontrolės instrumentus, bet nesukontroliavo, bankai bankrutavo, nes neliko pinigų. O čia, kaip pagrindinis ir vienintelis saugiklis yra biuras, kuris turės kontroliuoti kiekvieną bendrovę, kuriai bus suteikta teisė užsiimti privalomuoju draudimu. Ar sugebės biuras atlikti savo pareigą? Ir tam saugiklyje mechanizmas tik toks, kad metų eigoje kažkas pateiks kažkokią ataskaitą, kurią galbūt kažkas paskaitys, o gal ir neskaitys. Juo labiau, kad Finansų ministerijos šiuo įstatymu nenumatyta jokia priežiūros atsakomybė. Ji tik gali pažiūrėti. Žinoma, aš nelinkęs galvoti, kad Finansų ministerija labai blogai dirbs. Aš kalbu apie teorines galimybes, kurias matome skaitydami šį įstatymo projektą. Kontrolės mechanizmai būti sustiprinti, bendrovės neturi dirbti pagal Asociacijų įstatymą, vienas įstatymo punktas kitam prieštarauja. Pvz., negalėtų finansų ministras pririmti sprendimo dėl bendrovės likvidavimo, nes toks biuras turi prisiėmęs įsipareigojimų ir kas atsitiks su tais įsipareigojimais biurą uždarius? Įstatyme nieko nėra pasakyta, kas atsitiks, jeigu finansų ministras priims sprendimą biurą likviduoti. Kas atsitiks, jeigu draudikai , esant tik vienam biurui, kuris artėja į bankrotą, išeina iš to biuro ir staiga sukuria naują biurą, kuris pradeda vykdyti analogiškas funkcijas. Kas atsitinka su draudiko įsipareigojimais, kai jisai išstoja iš to biuro? Apie tai absoliučiai nieko projekte nepasakyta. Aš manau šitaip - jeigu draudikai patys vadovauja šitam biurui, jie, pajautę, kad bendrovė lekia į orą, o tokių bendrovių šiuo metu keletas jau yra, tik apie jas niekas garsiai nešneka. Tada draudikai labai gražiai pasiūlo - tu išstok, nes biuras gali atitinkamai būti priverstas prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo. Draudikas išstoja, o po to kas seka? Apie tai įstatyme nieko nėra pasakyta. Todėl siūlau biuro priežiūros garantijų užtikrinimą labai detaliai peržiūrėti ir siūlyti Seimui, kad būtų atkreiptas dėmesys į tuos dalykus, kad reikia atkreipti dėmesį į 14 straipsnio 8 dalį. Grupė keitimą pasiūlė, bet ar Seimas jį priims neaišku. Taip pat nėra numatyta draudimo įmokų didinimo schemos kontrolė. Įstatyme apie tai nėra nė žodžio.

K.Kuzminskas: aš norėčiau, kad finansų viceministras pasisakytų.

A.Bakšinskas: aš tikrai negalėčiau šiandien pasisakyti, kadangi visiškai nedalyvavau įstatymo projekto kūrimo procese. Šis projektas - už mano kompetencijos ribų. Šį įstatymą aš pirmą kartą pamačiau tiktai vakar, kai buvo išsiuntinėtas. Šis projektas kolegialiai Finansų ministerijoje nebuvo svarstytas, dirbo tik keletas specialistų šiuo klausimu.

K.Kuzminskas: ar Jūs pritartumėte, kad šis įstatymas negali būti teikiamas Seimui priėmimui ir paleistas į gyvenimą ?

A.Bakšinskas: projekte akivaizdžiai matosi tam tikros spragos.

A.Mackevičius: gerbiami Trišalės tarybos nariai. Mes šiandien susirinkę apsvarstyti, ko gero, svarbesnį dalyką, nei Telekomas ar "Mažeikių naftos" pardavimas. Mes trečius metus susidomėję sekame šį procesą, ir kaip jis vyksta, tiesa pasakius, mums kelia ne nuostabą, o pasibaisėjimą. Pirma problema yra ta, kad įstatymą pasiruošė tie, kas nori gauti pinigus. Mes matome - sąrašą turite po ranka - kad iš 10 įstatymo projekto darbo grupės narių, kurie rašė ir 3 metus projektą tyliai ar garsiai stūmė, du trečdaliai sudaro draudimo atstovų. Darbo grupėje draudimo bendrovių prezidentai, buvę prezidentai, draudikų asociacijų ir du draudimo priežiūros tarnybos atstovai. Bet jie taip pat finansiškai priklausomi nuo draudimo bendrovių, nes pagal įstatymą finansų ministro 1998 sausio 10 d. įsakymą Nr. 8 ir Lietuvos draudimo įstatymo 62 straipsnį ši institucija yra išlaikoma iš pačių draudikų skiriamų lėšų. Pagal Vyriausybės 1996 rugsėjo 24 d. nutarimą 1105 draudimo įmonės privalo skirti 0,7 proc. bruto įmokų draudimo tarnybai išlaikyti. Vadinkim šią instituciją taip -. tai yra ne draudimo priežiūros tarnyba, o draudikų globos tarnyba. Todėl ši grupė negalėjo paruošti visuomenei, visiem mūsų atstovaujamiems verslininkam, žemdirbiams, rinkėjams priimtino projekto. Pamotyvuosiu tas projekto vietas, kurios labiausiai kliūva. Mes pakliuvome į situaciją, kai 3 metus taikomės prie parengto ydingo projekto punktų, taisom praktiškai nepataisomą dalyką, nes jis pastatytas ant kreivų pamatų. Visų pirma įstatymo ruošėjai, grupė, turėtų deklaruoti savo buvimo bendrovėse interesus. Tai labai svarbus punktas. Be šito negalima net Seime svarstyti, nes kai kurie Seimo nariai, kurie balsuos, gal būt yra akcininkai, arba suinteresuoti būsimais milijonais. Dabar, paanalizavus projekte nurodytas pagrindines įmokas, matome, kad skaičiavimai, rusiškai tariant, "filkina gramota". Skaičiai pateikti, bet gal būt bus tiek, o jei ne, tai gal tiek. Paanalizuokim, pavyzdžiui, vieną skaičiavimą. Įmokos optimistinis variantas. Kalbame apie labai nedidelę įmoką 147 litų įmoką. Ir tuoj pat primenu, kad visus trejus metus į mūsų galvas per radiją ir televiziją buvo kemšama informacija, kad įmokų dydis asmenims turi būti 500 - 700 litų, o įmonėms po 1000 Lt. Turiu susegęs šia tema daugybę laikraščių iškarpų, citatų. Kalbat apie išmokas teigiama, kad turėtų būti 82 milijonai išmokų, o važinėjančių nuostolis - 5,5 procentai. Pasižiūrime policijos departamento duomenis, o ten parašyta, kad tie 5,5 procento - yra absoliučiai visos avarijos. Įskaitinių avarijų, kai padaroma piliečiui žala - tik 5 - 6 tūkst. Bet ir iš jų susidūrimai sudaro tik dalį Taigi tie procentai, mažėja, ir iš tų 5 tūkstančių 500 lieka 3200. Lygiai 3,2 procentai, jeigu imant, kad važinėja milijonas transporto priemonių. Aš perskaičiau tą įstatymo projektą, jis be parašų, be autorių, be komisijos narių, be antspaudo ir pan. Tačiau vadinkime, kad tai skaičiavimas. Ir sutaupiau 48,4 mln. pagal pirmą variantą. Toks skaičius išeina įmoką sumažinus 41 procentu - t.y. 60 litų - nuo 147 litų numažinau iki 87 litų. Kitas variantas - sutaupiau 56 milijonus. Tai yra nuo 285 litų vidutinės įmokos iki 152 litų. Ir 3 variantas - vidutinė įmoka buvo planuojama 205 litai, sutaupiau 45 milijonus, ir įmoka tapo 114 litų. Kolegos tuoj pat viską lygina su Latvija ir Estija, ir vis pamiršta pasakyti, kokios ten draudimo sumos. Įmokas galima nustatyti tik pagal žalų statistinį dydį. Šito skaičiaus niekas Lietuvoje neturi. Nei kiek atsimušė troleibusų, ir kokia žala padaryta menkose avarijose. Kas turi statistiką - niekas. Ar yra ekonominė analizė Finansų ministerijoje, Seimo biudžeto ir finansų komitete? Niekas duomenų neturi. Niekas nieko net nedarė. O birželio 5 d. paskutinis balsavimas Seime. Įstatymas stumiamas per televiziją, radiją, daromas presingas, netyla gąsdinimai Europos sąjungos direktyvomis. Manyčiau, kad vienintelis protingas spendimas, kad tuoj po įstatymo priėmimo nereikėtų prašyti daryti referendumą ar eiti pas Prezidentą, siūlau nors trumpam stabtelti, sudaryti nepriklausomą komisiją. Kolegos mokslų daktarai apskaičiavo, kad nurydytos įmokos maždaug 3, 5 karto viršija realų poreikį. Trys mokslų daktarai patys pas mus atėjo siūlytis. Jie visi spaudoj pasisakė. Niekam jų nuomonės Lietuvoje nereikia. Mes galime juos pakviesti ir paruošti visiem priimtiną variantą. Reikia pasiekti, kad šis draudimas būtų paslauga mums, o ne paslauga draudikams. Yra ir kitų svarstytinų variantų. Draudimo priežiūros tarnyba pritaria, kad įmanoma iš viso be draudimo bendrovių apseiti ir per benzino kainą įkalkuliuojant 1,2 centus prie benzino kainos, absoliučiai visas draudimas vyktų. Aš galiu pakviesti įvertinimui nepriklausomus ekspertus, kuriems sumokėti nereikės. Todėl siūlau įstatymo priėmimą trumpam pristabdyti ir pakoreguoti kai kurias projekto nuostatas.

M.Aleliūnas: pateikti labai vaizdūs motyvai. Matome, kad pateiktas asocialus projektas, tendencingai nukreiptas prieš žmones. Aš manau, kad negalima eiti socialinės neteisybės keliu ir skatinti žmonių nusivylimą Lietuvos nepriklausomybe. Įstatymo projektas labai ciniškas. Mes turime priimti sprendimą, kad mes iš principo palaikome tokio įstatymo priėmimą, įstatymas reikalingas, neišvengiamas, bet ne tokiam variante. Reikia padaryti šios dienos pokalbių pilną stenogramą be pataisymų ir pagrąžinimų, šią stenogramą pateikti visiems Seimo nariams, Lietuvos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui ir žiniasklaidai. Tegu visuomenė sužino, kas jos laukia, ko tikėtis. Matau, kad mano pasakymui pritaria ir profesinės sąjungos.

V.V.Zimnickas: norėjau pritarti p. Aleliūnui, kad reikėtų imtis skubių žingsnių dėl įstatymo pakoregavimo. Reikia prašyti įstatymo priėmimą pristabdyti ir projektą šlifuoti. Reikia pateikti Seimui mūsų pateiktus pagrindinius argumentus. Reikia sudaryti naują darbo grupę, į ją įtraukiant ir socialinių partnerių atstovus. Įstatymas turi būti socialiai teisingas.

K.Kuzminskas: ar įstatymo rengėjai sutinka paremti Trišalės tarybos iniciatyvą?

R.Veselkienė: kiek žmonių, tiek nuomonių. Įstatymas pirmą kartą pradėtas rengti dar 1992 metais. Diskusijų būta dėl kiekvieno teiginio, kiekviena nuostata turi savo istoriją. Vyriausybė savo nuomonę dėl projekto yra pareiškusi ir skaičiavimai pateikti. Žinoma, netikslumų yra. Pvz. avaringumo lygis. Įskaitinės avarijos laikomos tada, kai žmogus žūva arba yra sužalojamas. Gal būt kai kurie skaičiavimai paseno ir juos reikėtų patikslinti. Galima projektus rengti naujus, bet ar to reikia? Mus kaltina, kad mes kai ką nusirašėm iš Latvijos įstatymo, bet aš nemanau, kad latvių įstatymas toks jau blogas. Estijoje birželio pabaigoje priimamas naujos redakcijos įstatymas. Aš asmeniškai mūsų rengtam projektui jokių priekaištų neturiu. Kas prisiims atsakomybę už siūlomus įvairius pataisymus ir eksperimentus, kurie vyks gyventojų sąskaita?

K.Kuzminskas: kokia būtų Vyriausybės atstovų nuomonė?

R.Kairelis: norėčiau pareikšti Vyriausybės atstovų nuomonę. Mes manom, kad šiame projekte yra diskutuotinų vietų. Seimo komitetai turi žinoti Trišalės tarybos nuomonę. Aš manau, kad Seimo komitetai ir darbo grupės turėtų pasikviesti socialinių partnerių atstovus ir išklausyti partnerių nuomonę, išsiaiškinti ginčytinas vietas. Reikia prašyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, kad rastų laiko surengti specialų posėdį, kad pakviestų Tarybos deleguotus atstovus ir išklausytų mūsų pastabas. Aš manau, kad skubėjimas vyksta dėl to, kad rengiamasi stojimui į ES, stengiamasi uždaryti derybinius skyrius. Yra tam tikri įsipareigojimai, daromas spaudimas Seimui kuo greičiau priimti kai kuriuos įstatymus. Bet mes matome, kiek šiame įstatyme yra neaiškumų ir pavojų dėl dydžių, dėl skaičiavimų. Skubėjimas būtų didelė klaida, įstatymo taisymas mums brangiai kainuotų. Mes pritariame įstatymo projekto persvarstymui.

K.Kuzminskas: aš prisimenu šio projekto pirmuosius variantus. Šis septintas variantas yra daug geresnis, prieinamesnis. Įmokos jau diferencijuojamos pagal socialines grupes. Tačiau projektas dar ydingas. Dabar išeitų, kad tie, kurie daugiausiai dirba, daugiausiai ir mokėtų - transporto darbuotojai, "Linava" ir pan. Nėra numatyta biuro atsakomybės, nėra finansinės atsakomybės, ar bus kolektyvinė atsakomybė, ar bus individuali atsakomybė. Nematome atsakomybės už lėšų iššvaistymą. Kaip suprasti, kad įstatymo rengimo darbo grupėje iš dešimties narių, septyni yra susiję su draudimu. Kaip žinia, Prezidento ir kitų nuostata, kad sveikatos ministru nereikėtų skirti mediko, nes būtų korupcija, tempimas į savo pusę, klano gynimas. Kas gali paneigti tikimybę, kad šios grupės nariai neparengė šio projekto sau naudinga linkme? Reikia pasvarstyti pasirinkimo galimybę - drausti vairavimo teises ar transportą. Pritariu, kad įstatymas reikalingas, bet reikia prašyti Seimo, kad šio projekto priėmimas būtų atidėtas, kad būtų pakoreguota darbo grupės sudėtis.

R.Kairelis: bet darbo grupė darbą baigė, dabar viską tvarko Seimo komitetai.

K.Kuzminskas: tada mes kreipkimės į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, kuris teikia priėmimui, kad atidėtų teikimą ir pakviestų 7 varianto svarstymui suinteresuotus asmenis. Nuspręskim, kokius asmenis reikėtų pakviesti.

M.Aleliūnas: nuo darbdavių organizacijų siūlau poną Kaminską. Jis gali labai profesionaliai motyvuotai diskutuoti.

K.Kuzminskas: nuo profesinių sąjungų siūlom Kvedaravičių.

M.Aleliūnas: reikia pakviesti p.Artūrą Mackevičių ir p. Rūtą Brazauskienę.

R.Kairelis: gal reikėtų ką nors iš mokslininkų pakviesti?

A.Mackevičius: yra pasirengęs Kauno technologijos universiteto mokslų daktaras Antanas Vaičiūnas.

M.Aleliūnas: reikia ir "Linavos" atstovą pakviesti.

A.Kvedaravičius: svarstant ir skubinat priimti šį projektą , nereikėtų pervertinti ES direktyvų galios, nes niekas nedraudžia numatyti pereinamuosius laikotarpius. Kodėl mes save suvaržom, nuolat apeliuodami į ES reikalavimus? Aš galiu pasakyti, kad bus daug blogiau, jei mes priimsim nevykusį įstatymą ir profsąjungos, vartotojai kreipsis atitinkamas ES institucijas dėl atskirų visuomenės grupių diskriminavimo.

K.Kuzminskas: koks reziume?

NUTARTA: Lietuvos Respublikos trišalė taryba, apsvarsčiusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektą, konstatuoja, kad šis įstatymas Lietuvos Respublikai yra labai reikalingas, kartu nutaria pateikti šias išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui:

1. Atidėti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priėmimą laikotarpiui, kuris būtų reikalingas Lietuvos Respublikos tcrišalėje taryboje 2001 m. gegužės 31 d. parengtoms išvadoms ir pasiūlymams įvertinti.

2.Prašyti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą į minėto įstatymo projekto svarstymus komitete pakviesti šiuos Trišalės tarybos deleguojamus atstovus:

v A.Z.Kaminską - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentą,

v A.Kvedaravičių - Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininko pirmąjį pavaduotoją,

v A.Mackevičių - Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų valdybos narį,

v R.Brazauskienę - Lietuvos vartotojų sąjungos vicepirmininkę,

v A.Vaičiūną - mokslų daktarą (Kauno technologijos universitetas),

v D.Andriuškevičienę - Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" ekspertę.

3.Pateikti žiniasklaidai Trišalės tarybos išvadas ir pasiūlymus dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projekto.

 

 

Trišalės tarybos pirmininkas K.Kuzminskas

Trišalės tarybos sekretoriato vadovas M.Kuraitis