1995 m. gegužės 5 d. buvo pasirašytas pirmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalės partnerystės. Buvo susitarta trišaliu principu spręsti socialines, ekonomines ir darbo problemas, bendradarbiauti įgyvendinant socialinę, ekonominę bei darbo politiką.1995 m. gegužės 30 d. įvyko pirmasis Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo išrinktas Tarybos pirmininkas, aptarti Tarybos veiklos procedūriniai klausimai, suformuota sekančio posėdžio darbotvarkė taip pat buvo nutarta steigti Trišalės tarybos sekretoriatą. 1995 m. birželio 27 d. įvyko antrasis Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo išnagrinėti pirmieji aštuoni klausimai - dėl žemdirbių organizacijų atstovų įtraukimo į Trišalę tarybą, dėl Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo, dėl privačių pensinių fondų steigimo, dėl sankcijų už nelegalaus darbo organizavimą nustatymo, dėl ligos pašalpos mokėjimo iš darbdavio lėšų už pirmąsias tris sirgimo dienas ir kt.

LR trišalės tarybos posėdžiuose svarstytų klausimų 1995 - 2000 metais SUVESTINĖ

Iš viso 1995 - 2000m. laikotarpiu įvyko 39 Trišalės tarybos posėdžiai, kuriuose buvo apsvarstyti 285 klausimai. Iš jų:

• 199 - socialiniai - ekonominiai klausimai
• 86 - bendri klausimai

Trišalės tarybos veikla 2000 metais

2000 metais įvyko septyni Trišalės tarybos posėdžiai, kuriuose buvo apsvarstyti 26 socialiniai - ekonominiai klausimai. Paminėtini šie svarstyti klausimai:

• dėl Darbo teismų steigimo;
• Garantinio fondo įstatymo projektas;
• Darbo rinkos liberalizavimo laikinosios darbo grupės ("saulėtekio" komisijos) pasiūlymų paketo svarstymas;
• socialinių partnerių vaidmuo rengiantis narystei Europos Sąjungoje;
• Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo projektas;
• Dirbančiųjų įgaliotojo asmens įstatymo projektas;
• Gamtinių dujų įstatymo projektas;
• minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamo minimumo klausimai;
• trišalės partnerystės klausimai;
• vietinių statybinių medžiagų gamintojų (silikatinių plytų, šiferio ir pan.) apsaugos rinkoje klausimas;
• Grupės darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka;
• Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
• Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas;
• Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti iš bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių už supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją įstatymo projektas;
• Supirktos perdirbti žemės ūkio produkcijos garantinio fondo įstatymo projektas;
• Lietuvos vežėjų problemų svarstymas;
• Darbo kodekso projektas;
• dėl nemokių įmonių problemos spręsti priemonių plano;
• kiti klausimai.

Rezultatai
 Trišalės tarybos posėdžių skaičius
1995 - 2000 m. laikotarpiu

1998 metais suaktyvėjusios Trišalės tarybos veikla buvo ganėtinai rezultatyvi, buvo apsvarstyti net 82 klausimai. Pirmą kartą buvo parengtas išsamesnis ir 1999 m. vasario 11 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo. Ir tai turbūt suprantama, nes 1998 -tieji buvo 8-osios Vyriausybės kadencijos vidurys, o šalies ekonominė situacija dar atrodė pakankamai stabiliai.2000 metais Tarybos veikla buvo netolygi. Tam poveikio turėjo rudenį vykę Seimo rinkimai. Baigianti kadenciją aštuntoji Vyriausybė, siekdama įgyvendinti savo planus, pateikė Trišalei tarybai apsvarstyti nemažai įvairių projektų, todėl Taryba ir jos komisijos, ypač iki vidurvasario, dirbo labai intensyviai. Taryboje buvo įvertinti labai aktualūs projektai - Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas, Darbo rinkos liberalizavimo laikinosios darbo grupės ("saulėtekio" komisijos) pasiūlymų paketas. Liepos 11 d. Tarybai buvo pristatytas Darbo kodekso projektas. Dėl pastarojo projekto ypač didelės apimties Taryba pasiūlė tęsti darbą specializuotoje trišalėje darbo grupėje, kuri darbą baigė 2001 m. kovo mėn.

Trišalėje taryboje buvo svarstyti du projektai tiesiogiai susiję su Trišalės tarybos veikla:

• Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I ir V skirsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Projektas pradėtas rengti 1998 metais siekiant įteisinti Trišalę tarybą ir trišalius susitarimus. Projektas Taryboje buvo svarstytas daug kartų ( 2000 metais - 3 kartus). Tačiau Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo projektas dėl trišalio bendradarbiavimo įteisinimo liko neįgyvendintas.
• Pasiūlymai dėl Vyriausybės reglamento, jame numatant Trišalės tarybos sprendimų vietą. Trišalė taryba pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės reglamento 59, 126 ir 130 punktų papildymo projektams, juose nurodant:

"Jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, kartu su teisės akto projektu Vyriausybei teikiamos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvados".

Ir "Jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, Vyriausybės išvadoje, be kita ko, nurodoma Trišalės tarybos nuomonė dėl Seime svarstomo projekto". Minėti projektai buvo visiškai suderinti, jam neturėjo pastabų ir Vyriausybės teisės ir teisėtvarkos skyrius, tačiau Vyriausybės kanceliarija projektą 2000 m. pabaigoje sulaikė motyvuodama, kad šiuo metu rengiamos ir kitos Vyriausybės reglamento pataisos, kurios bus teikiamos kartu su Trišalės tarybos inicijuotu projektu. Vyriausybė 2001 03 20 nutarimu Nr.314 darbo reglamentą dalinai pakeitė, tačiau nuostatų dėl socialinės partnerystės neįgyvendino.

Kiti projektai

Daug diskusijų 2000 metais sukėlė projektai - Garantinio fondo įstatymo projektas, Darbo rinkos liberalizavimo laikinosios darbo grupės (saulėtekio) pasiūlymų paketo svarstymas.

Garantinio fondo įstatymo projektas

Projektas 2000 metais Taryboje buvo apsvarstytas du kartus (iš viso 4 kartus). Daugiausiai diskusijų sukėlė iš esmės tik vienas projekto punktas - iš kokių lėšų bus formuojamas Fondas. Buvo pateikta argumentų, kad tokie fondai daugelyje šalių formuojami darbdavių įmokų sąskaita, o kai kur paramą suteikia ir vyriausybės. Darbdavių atstovai pasiūlė, kad fondas būtų formuojamas vien valstybės biudžeto sąskaita, tačiau pateikė ir galimą išlygą - darbdaviai mokėtų įmokas, jeigu įmokomis solidariai prisidėtų ir dirbantieji. Šiam pasiūlymui nepritarė profesinės sąjungos. Nežiūrint to, kad šalys iš principo pritarė Garantinio fondo steigimo būtinybei, konsensuso įmokų klausimu pasiekti nepavyko. Galutinį sprendimą dėl Garantinio fondo turėjo priimti Vyriausybė ir Seimas.

Darbo rinkos liberalizavimo laikinosios darbo grupės (saulėtekio) pasiūlymų paketo svarstymas.

2000 03 21 Taryboje dėl dalies pasiūlymų buvo pasiektas konsensusas, tačiau kai kuriais kitais klausimais - dėl darbo rinkos liberalizavimo (darbo sutarčių sudarymo, atleidimo iš darbo sąlygos ir pan. ) pasiūlymai buvo papildomai svarstomi Tarybos nuolatinėse komisijose. Kai kuriems siūlymams buvo iš dalies ar pilnai buvo pritarta (dėl atostogų skaidymo darbuotojo prašymu į dalis, dėl prievartinės laisvų darbo vietų registracijos darbo biržose ir kt.), tačiau nemažai daliai pasiūlymų, ypač susijusių su darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka, kompensacijų išmokėjimu profesinės sąjungos nepritarė. Svarstymų rezultatai, nurodant socialinių partnerių išvadas, buvo pateikti Vyriausybei. 2001 m. pradžioje Seimas dalį Darbo sutarties, Darbo apmokėjimo, Atostogų, Profesinių sąjungų įstatymų pataisų priėmė, tačiau Taryboje kilo diskusija - ar minėtų pataisų įstatymų projektai buvo Taryboje svarstyti.

Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Didelio rezonanso susilaukė Taryboje 2000 05 23 apsvarstytas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Bankrutuojančių įmonių problemomis susidomėjo Prezidentūra ir kitos įvairios šalies institucijos. Trišalė taryba įstatymo projektui iš esmės pritarė ir pasiūlė projektą su socialinių partnerių pastabomis skubos tvarka teikti Vyriausybei. Įstatymas buvo priimtas 2001 m. pradžioje.

Minimalios mėnesinės algos klausimas

2000 10 03 Taryboje eilinį kartą buvo svarstomas minimalios mėnesinės algos klausimas. Diskusijos baigėsi be konkretaus nutarimo, pasiūlius surengti dvišales darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų derybas MMA didinimo klausimu. Tokios derybos spalio 12 d. įvyko, buvo nutarta siūlyti Vyriausybei MMA didinti, didinant neapmokestinamą minimumą iki 320 Lt. Minėtas neapmokestinamo minimumo dydis buvo įtrauktas į beveik visų partijų rinkimines programas. Pasiūlymai dėl MMA 2000 m. liko neįgyvendintas, kokie nors trišaliai susitarimai šiuo klausimu nepasirašyti. Nebuvo iš esmės diskutuojama dėl MMA diferenciacijos atskirose ūkio šakose. (PVZ., žemdirbių atstovai ne kartą siūlė - MMA dydį žemės ūkyje nustatyti mažesnį nei 430 Lt.).

Kai kurie kiti socialinių partnerių siūlymai

2000 m. laikotarpiu Trišalėje taryboje buvo svarstomi ne vien valstybės valdymo institucijų pateikti projektai. Pvz., Lietuvos darbininkų sąjunga 2000 02 22 pasiūlė spręsti Darbo teismų steigimo klausimą. Civilinio proceso kodekso projekto rengimo darbo grupė prie Teisingumo ministerijos informavo, kad rengia atitinkamus CPK straipsnius dėl darbo bylų nagrinėjimo. Tačiau šis klausimas kol kas neišspręstas. Lietuvos profesinių sąjungų centras 2000 04 25 pasiūlė įvesti muito mokesčius importuojamoms plytoms, cementui, šiferiui ir tokiu būdu ginti vietinių gamintojų interesus. Trišalėje taryboje profsąjungų iniciatyvą parėmė darbdavių organizacijų atstovai. Pasiūlymui Trišalė taryba pritarė, Vyriausybė 2000 07 01 savo nutarimu padidino importo tarifus minėtoms statybinėms medžiagoms.2000 07 11 Lietuvos profesinių sąjungų centras pasiūlė išnagrinėti mažųjų autobusų savininkų (vežėjų) skundus dėl kasos aparatų įvedimo. Problema, dalyvaujant vežėjų atstovams, buvo išnagrinėta Finansų ministerijoje, vežėjai daugiau pretenzijų nepareiškė.

Dėl metinio susitarimo projekto

1999 02 11 buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo. Šio susitarimo 4 punktu buvo numatyta "kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. pasirašyti metinį trišalį susitarimą dėl minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos), neapmokestinamo minimumo ir kitų aktualiausių darbo, socialinių ir ekonominių klausimų". Metinio susitarimo pasirašymo klausimas 2000 metų laikotarpiu buvo ne kartą Taryboje keliamas, tačiau dėl rinkiminės situacijos 2000 m. rudenį iš esmės tapo neįmanoma surengti derybas dėl metinio susitarimo projekto.

Išvados

Trišalės tarybos veikla 2000 metais buvo netolygi. Pirmąjį pusmetį Tarybos posėdžiai ir socialinių partnerių derybos vyko labai intensyviai. Vėliau, prasidėjus rinkiminei kampanijai, nuo spalio mėnesio vidurio iki 2001 m. pradžios Trišalės tarybos veikla iš esmės apsiribojo tik informacijos apsikeitimu tarp socialinių partnerių. Nežiūrint to, Taryba 2000 metais apsvarstė keletą labai aktualių ir reikšmingų šalies ateičiai projektų. Kai kuriems projektams Taryba iš esmės pritarė ir rekomendavo nedelsiant įgyvendinti. Galima nurodyti daug priežasčių, dėl kurių Trišalės tarybos veikla 2000 metais nebuvo pakankamai sėkminga. Ko gero, svarbiausia priežastis: - Trišalė taryba įkurta prieš šešerius metus, tačiau jos veikla iki šiolei nereglamentuota įstatymu.