Trišalė taryba 2002 metais buvo susirinkusi į 9 posėdžius ir apsvarstė 49 socialinius-ekonominius klausimus.

2002 m. pavasarį Trišalėje taryboje buvo sutarta baigti diskusijas dėl Darbo kodekso projekto, nežiūrint to, kad nepavyko pasiekti konsensuso dėl kai kurių straipsnių. Ypač daug ginčų sukėlė darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka, išeitinių išmokų dydžiai taip pat darbo tarybų steigimo, jų veiklos organizavo ir likvidavimo klausimai. 2002 m. birželio 4 d. Seimas Darbo kodeksą priėmė.

Svarstant Darbo tarybų įstatymo projektą profesinės sąjungos ir darbdaviai nepasiekė konsensuso iš esmės dėl dviejų dalykų - dėl Darbo tarybų steigimo procedūrų ir dėl Darbo tarybų tolesnio vaidmens, įsisteigus įmonėje profsąjungai. Buvo sutarta fiksuoti alternatyvas ir siūlyti sprendimą priimti Vyriausybei bei Seimui.

Profesinių sąjungų iniciatyva nuolat buvo keliamas šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymo, rekomendacijų dėl tarifų sistemos parengimo klausimas. Profesinės sąjungos ir darbdaviai sutarė pradėti konsultacijas šiuo klausimu. Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko keletas susitikimų su didžiųjų prekybos centrų atstovais, su kuriais buvo pasikeista nuomonėmis dėl galimybių sudaryti kolektyvinius susitarimus prekybos sistemoje.

Taryboje toliau buvo svarstomi nuolatiniai klausimai:

• dėl MMA nustatymo problemų;
• dėl priemonių darbo užmokesčio įsiskolinimui įmonėse likviduoti.

Buvo sutarta Trišalėje taryboje aptarti Darbo ir socialinių tyrimų instituto ataskaitą "Minimalaus darbo užmokesčio nustatymo problema bei tobulinimo kryptys Lietuvos ūkio raidos perspektyvoje", ypač atkreipiant dėmesį į diferencijuoto minimalaus darbo užmokesčio nustatymo galimybes. Taip pat buvo sutarta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2003 m. pirmoje pusėje organizuos tyrimą, kurio dėka būtų galima parengti priemones darbo užmokesčio įsiskolinimui įmonėse likviduoti.

Į darbotvarkes buvo įtraukta ir netradicinių Tarybai klausimų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva tris kartus Taryboje buvo diskutuojama dėl Lietuvos gyventojų aprūpinimo kompensuojamais vaistais situacijos ir dėl atitinkamų teisės aktų projektų. Ši problema visuomenėje sukėlė didelį rezonansą. Dominavo nuomonė, kad vaistų kompensavimo mechanizmas ydingas, korumpuotas. Baigiantis 2002 m. šis klausimas dar buvo tebesprendžiamas. Sveikatos apsaugos ministerija parengė projektų dėl vaistų politikos, dėl gyventojų aprūpinimo kompensuojamais vaistais pagerinimo.

Valstybinės kalbos vartojimo klausimas. Taryba konstatavo, kad kalbos vartojimo klausimas aktualus užsienio akcininkų valdomose įmonėse, kur savininkai neretai ignoruoja Valstybinės kalbos įstatymą, verčia darbuotojus kalbėti jiems nepriimtina kalba. Kalbos kontrolės tarnybų atstovai taip pat pareiškė nuomonę, kad Valstybinės kalbos įstatymas keistinas. Buvo sutarta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, parengus Lietuvių kalbos gairių projektą ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo naują projektą, pateiks šiuos projektus susipažinimui Trišalei tarybai.

Švietimo reformos klausimas. Buvo pritarta nuomonei, kad kai kurie švietimo reformos aspektai ginčytini ir keistini. Tačiau kartu buvo sutarta, kad tokias problemas turėtų spręsti specializuota trišalė komisija, kurią reikėtų įsteigti prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Ministerijai buvo pateiktas atitinkamas Tarybos pasiūlymas.

TRIŠALĖS TARYBOS KOMISIJŲ VEIKLA

2002 metais daugiausiai užduočių atliko laikinos komisijos specialiems Tarybos pavedimams įgyvendinti. Pirmą metų pusmetį sistemingai dirbo komisija Susitarimo dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais projektui parengti. Antrąjį metų pusmetį darbavosi komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų Socialinės partnerystės plėtros 2003 - 2004 metais priemonių plano projektui parengti. Trišalė komisija tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti ir Darbo santykių nuolatinė komisija parengė pasiūlymų dėl Darbo kodekso projekto.

Mokomieji seminarai

Socialiniams partneriams buvo surengti šie seminarai:

-du seminarai Varšuvoje (įvadinis ir baigiamasis) pagal Danijos darbo ministerijos projektus ("Narystės organizacijose stiprinimas", "Derybinių įgūdžių stiprinimas")- 20 dalyvių.
-vienas seminaras Gdanske ("Lietuvos-Lenkijos regioninio socialinio dialogo mokykla")- 10 dalyvių.
-du seminarai darbdavių organizacijų atstovams Vilniuje ("Narystės organizacijose stiprinimas", "Derybinių įgūdžių stiprinimas")- 32 dalyviai.

Konferencijos

2002 metais socialiniams partneriams buvo surengtos šios konferencijos:

2002 m. sausio 16 d. Trišalės tarybos sekretoriatas kartu su LR Seimo Kaimo reikalų komitetu organizavo konferenciją "Kooperacija Lietuvoje: valstybės socialinis-ekonominis rezervas". Konferencijoje dalyvavo 80 Seimo narių, kooperacijos teoretikų, mokslininkų, žemės ūkio specialistų. Konferencijos nutarimai tapo postūmiu kooperacijos plėtrai Lietuvoje. Metų eigoje buvo priimta keletas teisės aktų ir programinių dokumentų kooperacijos plėtrai (ypač žemės ūkio sferoje) spartinti.

2002 m. gruodžio 19 d. viešbutyje "Naujasis Vilnius" buvo surengta konferencija "Aktualūs Darbo kodekso įgyvendinimo klausimai" (90 dalyvių).

Leidybinė veikla

Buvo parengti spaudai ir išleisti šie socialiniams partneriams skirti spaudiniai:
-žinynas "Žingsnis po žingsnio socialinio dialogo link";
-"Kolektyvinės sutarties maketas";
-lankstinukas "Darbo sutartis";
-lankstinukas "Darbo sutarties nutraukimas";
-lankstinukas "Išeitinės išmokos";
-lankstinukas "Darbo užmokestis".

Parengiant žinyną informaciją pateikė visos Trišalėje taryboje atstovaujamos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos.
Parengiant kolektyvinės sutarties maketo ir lankstinukų projektus daugiausiai prisidėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

SUSITARIMAS DĖL TRIŠALIO BEBDRADARBIAVIMO
2002 METAIS

Gegužės 29 d. buvo pasirašytas pirmasis Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 m. Susitarime be kita ko yra šie punktai:

1.Trišaliu principu parengti Socialinės partnerystės plėtojimo programos projektą ir Trišalei tarybai pritarus iki 2002 m. spalio 1 d. pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
2. Sudaryti galimybes darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams jų pageidavimu dalyvauti rengiant Lietuvos Respublikos darbo kodeksui įgyvendinti skirtus teisės aktus; parengtus teisės aktų projektus apsvarstyti Trišalėje taryboje; kartu organizuoti darbuotojų ir darbdavių informavimą, mokymą bei konsultavimą darbo teisės klausimais.
3. Kas pusmetį įvertinti Trišalėje taryboje, kaip laikomasi darbo įstatymų, ir pateikti pasiūlymų dėl darbo įstatymų tobulinimo, įgyvendinimo ir laikymosi kontrolės gerinimo.
4. Dukart per metus apsvarstyti Trišalėje taryboje, kaip vykdomos Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programoje numatytos priemonės.
5. Tobulinti darbo apmokėjimo ir gyventojų pajamų garantijų sistemą rengiant neapmokestinamo minimumo ir minimalios mėnesinės algos indeksavimo ir diferencijavimo strategiją.
6. Kartą per metus įvertinti Trišalėje taryboje, kaip vykdomos nelegalaus darbo prevencijos priemonės, gerinti nelegalaus darbo prevenciją, remti institucijų, kontroliuojančių nelegalų darbą, ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.
7. Kartą per metus išklausyti Trišalėje taryboje Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos, Lietuvos profesinio mokymo tarybos, Garantinio fondo tarybos teikiamą informaciją ir ją įvertinti.
8. Kas ketvirtį aptarti Trišalėje taryboje, kaip vykdomas metinis trišalis susitarimas.

Susitarimo nuostatos iš esmės buvo pilnai įgyvendintos. Buvo parengtas ir 2003 m. sausio 16 d. Vyriausybėje patvirtintas Socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 m. priemonių planas, Taryboje apsvarstyti Darbo kodekso įgyvendinimo projektai (Darbo tarybų įstatymo projektas), pateikti socialiniams partneriams pastaboms ir pasiūlymams kiti projektai (Europos darbų tarybų projektas). Buvo išklausytos Profesinio mokymo tarybos, Sodros tarybos, Garantinio fondo tarybos ataskaitos, įvertintos Valstybinės darbo inspekcijos pastangos siekiant sumažinti nelegalų darbą, išklausyta ataskaita kaip vykdomos Užimtumo didinimo 2001-2004 metais programos priemonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė socialiniams partneriams Darbo ir socialinių tyrimų instituto ataskaitą minimalios mėnesinės algos nustatymo, diferenciacijos ir kitais probleminiais klausimais. Buvo parengta informacinė-konsultacinė medžiaga (lankstinukai) dėl naujojo Darbo kodekso taikymo ir kt. priemonės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų Socialinės partnerystės plėtros 2003 - 2004 metais priemonių planas

Planas parengtas vadovaujantis LR Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimu dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais. LR Vyriausybė planą patvirtino 2003 m. sausio 16 d. (Žin.,2003, Nr.9-294)
Priemonių plano pagrindiniai tikslai yra šie: socialinės partnerystės sistema ir jos tobulinimas, socialinės partnerystės teisinės ir norminės bazės tobulinimas, kolektyvinių darbo santykių tobulinimas, socialinių partnerių informavimas ir švietimas.

Trišalio bendradarbiavimo perspektyvos

Trišalės tarybos artimiausių metų perspektyvos labiausiai sietinos su LR Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 m. priemonių plano projekto įgyvendinimu. Pagal šį projektą be kita ko numatyta inventorizuoti socialinį dialogą, išnagrinėti TDO ekspertų išvadas dėl socialinio dialogo padėties Lietuvoje ir parengti atitinkamas priemones. Galima prognozuoti, kad ateityje ir toliau kils problemų dėl socialinio dialogo kiekybės ir ypač - kokybės. Iki šiolei nėra šalių nuomonių derinimo mechanizmų.

TDO nuomone, Taryba turėtų svarstyti tik strateginius dalykus. Tačiau realiai Taryba imasi svarstyti ne vien ekonominio-socialinio pobūdžio klausimus (buvo svarstytas Dujų įstatymo projektas, Švietimo reforma, gyventojų aprūpinimo vaistais, valstybinės kalbos ir kt. problemos). Socialinės partnerystės 2003-2004 m. plėtros priemonių plano įgyvendinimas teikia vilčių, kad netolimoje ateityje įvyks kokybiniai socialinio dialogo pokyčiai.