Lietuvos Respublikos

TRIŠALĖ TARYBA



Paieška:

Trišalės tarybos veikla 2003 metais


Trišalės tarybos  veiklą  2003 metais sudarė šios priemonės: 

  • Trišalės tarybos ir jos komisijų posėdžiai
  • Seminarai ir konferencijos socialiniams partneriams 
  • Švietimo ir mokymo priemonių leidyba 

I. Trišalės tarybos ir jos komisijų posėdžiai

2003 metais buvo surengta 10 Trišalės tarybos posėdžių, kuriose buvo apsvarstyti 57 socialiniai - ekonominiai klausimai taip pat klausimai, susiję su socialinio dialogo padėtimi ir vystymu Lietuvoje.

Taryboje buvo apsvarstyti šie klausimai:

  • Dėl Darbo tarybų įstatymo projekto;
  • Dėl tolesnio minimalios mėnesinės algos (MMA), neapmokestinamo minimumo didinimo, dėl mokesčių mažinimo, dėl MMA diferencijavimo;
  • Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų ir papildymųDėl Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo dydžių paskirstymo;
  • Dėl Europos darbų tarybų įstatymo projekto;
  • Dėl situacijos kurortiniuose miestuose;
  • Dėl Socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 metų priemonių plano įgyvendinimo;
  • Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų
    Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos informacija dėl šakinių kolektyvinių susitarimų sudarymo;
  • Dėl LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto;
  • Dėl LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms /vieniems gyvenantiems asmenims/ įstatymo projekto;
  • Dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą;
  • Dėl situacijos AB "Alytaus tekstilė";
  • Dėl pensijų sistemos reformos įgyvendinimo įstatymų projektų;
  • Dėl Valstybinių - privačių įmonių profesinės sąjungos rezoliucijos socialinės partnerystės klausimu;
  • Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 5-1 straipsniu projekto;
  • Dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto;
  • Dėl verslo problemų;
  • Dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;
  • Dėl nutarimų atostogų klausimu;
  • Dėl poreikio tikslinti Darbo kodeksą;
  • Dėl LR Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo nuostatų įgyvendinimo;
  • Dėl jūrininkų ir žvejų pailgintų atostogų;
  • Dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties;
  • Dėl Valstybinės kalbos politikos 2004-2008 m. įgyvendinimo priemonių plano projekto 1.6 - 1.8 punktų;
  • Dėl komisijos darbo įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimams įvertinti sudarymo;
  • Dėl agentūrinio darbo problemų;
  • Dėl profesinių sąjungų įstatymo projekto.

Kai kurie pažymėtini svarstyti klausimai ir projektai

1. Dėl Darbo tarybų įstatymo projekto Po ilgų diskusijų Taryboje ir Tarybos specialioje komisijoje  2003 m. vasario 25 d. socialiniai partneriai pasiekė konsensusą dėl Darbo tarybų įstatymo projekto. Buvo sutarta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečiau apibrėš darbo tarybų juridines galias ir projektą su socialinių partnerių alternatyvomis pateiks Vyriausybei taip pat socialiniams partneriams susipažinimui. Po įvairių peripetijų Seimas  2003 m. gruodžio 17 d. projektą  grąžino tobulinti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Preliminariai buvo planuojama projektą vėl svarstyti 2004 m. Seimo pavasario sesijoje. 

2.Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) ir jos diferencijavimo galimybių.     2003 m. balandžio 15 d. buvo sutarta didinti MMA nuo 430 Lt iki 450 Lt nuo 2003 m. liepos 1 d. (Buvo padidinta nuo rugsėjo 1 d. - LRV  2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr.937). Taip pat buvo sutarta žemės ūkio sferoje MMA palikti 430 Lt ir atsieti valstybės tarnautojų atlyginimų apskaičiavimą nuo MMA, fiksuojant 430 Lt kaip bazinį dydį, kuris galėtų būti keičiamas atskirais Vyriausybės ir Seimo sprendimais.

2003 m. rudenį diskusijos dėl MMA tęsėsi ir lapkričio 4 d. baigėsi susitarimu didinti MMA iki 500 Lt 2004 m. pirmame pusmetyje. Socialiniams partneriams buvo pasiūlyta susitarti dėl MMA diferencijavimo atskirose ūkinės veiklos šakose.  2003 m. tokie susitarimai nepasiekti, derybas buvo sutarta tęsti 2004 m.

Buvo  sutarta, kad Ministro pirmininko 2003-10-02 potvarkiu Nr.221 sudaryta darbo grupė prie Finansų ministerijos išnagrinės socialinių partnerių pasiūlymus dėl Gyventojų pajamų mokesčio mažinimo ir dėl neapmokestinamo minimumo didinimo. Buvo svarstoma galimybė Gyventojų pajamų mokestį  mažinti iki 26 proc. Buvo nagrinėjami ir alternatyvūs siūlymai. 2004 m. sausio pabaigoje darbo grupės galutinės išvados dėl pasiūlymų dar nebuvo parengtos.

3.Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų ir papildymų.  

Trišalė taryba nepritarė radikaliam įstatymo pakeitimui. Pagal projektą buvo numatyta padidinti žalų išmokas iki 100 000 eurų turtui ir iki 500 000 eurų asmeniui. Jeigu būtų įgyvendintos šios nuostatos neišvengiamai padidėtų įmokos, kurios socialinių partnerių ekspertų nuomone ir dabar yra nerealiai aukštos, nes kelis kartus viršija išmokų sumas. Įstatymo projekto įgyvendinimas trumpam buvo sustabdytas. Tačiau šiuo metu projektas jau aprobuotas Vyriausybėje ir svarstomas Seimo komitetuose, Trišalei tarybai pateiktas nebuvo.  

4. Dėl Socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 metų priemonių plano įgyvendinimo. 

2003 m. sausio 21 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 67 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 metų priemonių planą. Planas buvo iš esmės įgyvendintas, Tarybai buvo pateikta atskira ataskaita dėl priemonių plano vykdymo.  

5.2003 m. kovo 25 d. Trišalė taryba pritarė Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą. 

6. 2003 m. birželio 24 d. Trišalė taryba apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 5-1 straipsniu projektą. Priėmus šį projektą buvo įteisinta galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose, nustatyta, kas atstovauja šalis pasirašant kolektyvinę sutartį, įvardintos sąlygos, dėl kurių gali būti deramasi. 

7. 2004 m. birželio 24 d. Taryba iš esmės pritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektui.

Įgyvendinus projektą įteisintas draudimo nuo nedarbo principas, išmokos priklausomybė nuo buvusio gauto atlyginimo.

Iki 2004 m. pradžios diskusijų lygmenyje liko pasiūlymai dėl Darbo kodekso pakeitimų ir papildymų, dėl Profesinių sąjungų įstatymo projekto, dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties, dėl šakinių tarifinių susitarimų, dėl agentūrinio darbo problemų, kai kurie kiti projektai. 

TRIŠALĖS TARYBOS KOMISIJŲ VEIKLA

Darbo apmokėjimo nuolatinė komisija buvo sukviesta į šešis posėdžius.  Pagrindinė svarstymų  tema - minimali  mėnesinė alga (MMA) ir jos diferencijavimas. 2003 m. pavasarį komisija susitarė dėl rekomendacijos Trišalei tarybai didinti MMA nuo 430 iki 450 litų, įvertinti žemės ūkio sferoje veikiančių organizacijų susitarimus MMA nedidinti ir palikti 430 Lt lygmenyje taip pat atsieti  valstybės tarnautojų atlyginimų apskaičiavimą nuo MMA.
2003 m. spalio 23 d. komisija susitarė dėl rekomendacijos Trišalei tarybai didinti MMA nuo 450 iki 500 ar 530 litų 2004 metų pirmame pusmetyje, tačiau nepasiekė realių susitarimų dėl MMA diferencijavimo atskiroms ūkio šakoms. Buvo pateiktas pasiūlymas peržiūrėti neapmokestinamo minimumo, Gyventojų pajamų mokesčio dydžius.

Darbo santykių nuolatinė komisija svarstė socialinių partnerių pasiūlymus dėl Darbo kodekso pakeitimų ir papildymų. Po derybų buvo sutarta, kad šiuos pasiūlymus 2004 metų pirmoje pusėje pirmiausia apsvarstys profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų dvišalė komisija.

Trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms  įgyvendinti nuolatinė komisija svarstė TDO 151 konvencijos "Dėl valstybės tarnautojų teisės jungtis į organizacijas gynimo ir darbo sąlygų valstybinėse tarnybose nustatymo procedūrų" ir iš esmės pritarė konvencijos ratifikavimui.

Speciali Darbo tarybų įstatymo parengimo komisija tris kartus svarstė Darbo tarybų įstatymo projektą ir parengė rekomendacijas Trišalei tarybai.

Twinnng Light projekto "Socialinio dialogo stiprinimas" įgyvendinimo darbo grupė buvo susirinkusi 12 kartų ir tikslino programą, pagal kurią 2003 m. sausio - birželio mėn. socialiniams partneriams buvo surengta serija seminarų ir konferencija kolektyvinių susitarimų klausimais.  

SEMINARAI, KONFERENCIJOS 

1. Pagal Phare Twinning Light  programą "Socialinio dialogo stiprinimas" Sekretoriatas kartu su ekspertais iš Vokietijos socialiniams partneriams 2003 metais surengė tris seminarus ir konferenciją šiomis temomis:
1.Seminaras "Kolektyvinės tarifinės sutartys siuvimo ir tekstilės pramonėje".
2.Seminaras "Kolektyvinės tarifinės sutartys prekyboje".
3.Seminaras "Kolektyvinės tarifinės sutartys statybos pramonėje".
4.Konferencija "Socialinis dialogas įmonėje. Darbo tarybų, vadovų ir profesinių sąjungų funkcijos".
Seminaruose  ir konferencijoje paskaitas skaitė ne teoretikai, o atitinkamų pramonės šakų darbdavių ir darbuotojų atstovai, kurie tiesiogiai dalyvauja tarifinių susitarimų parengime ir derybose Vokietijoje. Renginiuose dalyvavo 190 socialinių partnerių atstovų.

2. Pagal Socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 metų priemonių planą kartu su profesinių sąjungų organizacijomis Sekretoriatas dalyvavo organizuojant seminarą Varėnoje tema" Kolektyvinių sutarčių sudarymas, derybos dėl atlyginimų" ir dvi konferencijas - Panevėžyje ir Šiauliuose socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų temomis.  

LEIDYBINĖ VEIKLA 

Pagal Socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 metų priemonių planą buvo numatyta "organizuoti socialinių partnerių švietimo priemonių leidybą" Buvo parengta ir išspausdintos ir  išleistos šios švietimo, konsultavimo ir informavimo priemonės:

1.Informacinis leidinys anglų kalba "Socialinis dialogas Lietuvoje". Leidinyje pateikta informacija apie nacionalinius profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susivienijimus, kontaktiniai duomenys.

2.Informacinis leidinys "Socialiniai partneriai Lietuvoje" . Pateikti kontaktiniai duomenys apie visus socialinius partnerius, trišalių tarybų ir komisijų personalinės sudėtys.

3. Leidinys "Socialinio dialogo stiprinimas Lietuvoje".  Leidinyje pateikiama pagal Twinning Light projektą parengta ekspertų iš Vokietijos ataskaita ir rekomendacijos, socialinio dialogo situacijos Lietuvoje aprašymas taip pat pateikiama vokiškosios tarifinių susitarimų sistemos apžvalga.

4.Kolektyvinės sutarties maketas. Leidinyje pateikiamas kolektyvinės sutarties rekomendacinis pavyzdys, kuriuo remiantis socialiniai partneriai gali rengti individualią kolektyvinę sutartį. Maketas patalpintas Trišalės tarybos tinklapyje.
           5.Lankstinukai Darbo kodekso temomis: 5.1.
Darbo užmokestis; 5.2. Darbo sutartis; 5.3.Išbandymas sudarant darbo sutartį; 5.4. Įmonės kolektyvinė sutartis; 5.5.Terminuota darbo sutartis; 5.6.Išeitinės išmokos; 5.7.Darbo sutarties nutraukimas; 5.8.Kasmetinės atostogos. 

Socialinių partnerių bendros radijo laidos 

2004 m. sausio 14 d. Trišalės tarybos sekretoriatas pasirašė su Lietuvos radiju sutartį dėl dešimties radijo laidų socialinio dialogo temomis. Laidose bus diskutuojama apie nuolatines aktualijas -  minimalią mėnesinę algą, darbo tarybas, Darbo kodeksą, kolektyvines derybas ir šakinius tarifinius susitarimus ir kt. temos. Pirma laida "Kas geriau - darbo taryba ar profesinė sąjunga" įvyko 2004 m. sausio 27 d. 

TRIŠALIO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS

Artimiausio laikotarpio  perspektyvos labiausiai sietinos su LR Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros 2003-2004 metų priemonių plano tolesniu įgyvendinimu. Tolimesnės perspektyvos vertintinos atsižvelgiant į aplinkybę, kad Lietuva taps ES nare ir dalyvaus  Europos ekonomikos ir socialinio komiteto (EESK)  veikloje. (tapo 2004 m. gegužės mėn.)  EESK posėdžiauja reguliariai kiekvieną mėnesį, prie EESK veikia daug komisijų ir darbo grupių. Galima prognozuoti, kad dėl pastarosios aplinkybės ženkliai išaugs poreikis kaupti, apdoroti, analizuoti informaciją, rengti įvairias ataskaitas, atlikti "namų

 

Trišalės tarybos sekretoriatas
2004 m. sausis