Utenoje trūksta tiek profsąjungų, tiek darbdavių iniciatyvos

Utenos apskrityje trišalis bendradarbiavimas pradėjo plėtotis 2003 m., kuomet buvo įsteigta Utenos apskrities trišalės taryba. Taryba savo darbą organizavo pagal patvirtintus nuostatus. Nuo įsteigimo buvo surengti keli posėdžiai, kuriuose buvo svarstomi regiono socialiniai ekonominiai klausimai, tačiau vėliau tarybos veikla nutrūko. Pasak Utenos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento direktoriaus ir Utenos apskrities trišalės tarybos pirmininko O.Žiezdrio, trūksta iniciatyvos tiek iš darbdavių, tiek iš profsąjungų pusės. Būtent jie, o ne valdžios atstovai, turėtų būti labiausiai suinteresuoti vystyti socialinį dialogą bei derinti interesus. Tikimasi, kad greitai atsiras naujų postūmių skatinančių Trišalės tarybos veiklą.

Trišalė komisija prie Utenos darbo biržos reguliariai posėdžiauja. O.Žiezdrys mano, kad galbūt šioje komisijoje reikėtų toliau vystyti socialinį dialogą. Utenos regionas yra nedidelis, pakaktų 1-2 trišaliu pagrindu sudarytų struktūrų.

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko A.Černiausko, regionuose socialinis dialogas lėtai vystysis, kol nebus trišalių tarybų. Šiemet socialinės partnerystės plėtrai buvo skirta lėšų tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos. Todėl trišalių tarybų veikla regionuose turėtų sustiprėti. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija regionuose organizuoja susitikimus su regiono profsąjungomis, darbdavių asocijuotomis struktūromis ir visuomene. Pasak Utenos apskrities trišalės tarybos narės ir LPSK Utenos rajono centro pirmininkės L.Taleikienės, Utenos apskrities trišalė taryba veiklos pradžioje svarstė svarbius regiono klausimus. Vėliau buvo bandyta organizuoti posėdį socialiai skaudžiu klausimu - dėl vėluojančių atlyginimų. Tačiau darbdaviai nerodė iniciatyvos, neteikė pasiūlymų dėl darbotvarkės projekto ir šiuo metu taryba neposėdžiauja. Tai rodo skeptišką darbdavių požiūrį į profsąjungas. Vis dar gaji yra nuomonė, kad profsąjungos tik trukdo darbdaviui. A.Černiauskas pabrėžia, kad profsąjungos nori ne kovoti, o bendradarbiauti su darbdaviais, siekiant geresnio mikroklimato įmonėje ir tarpusavio supratimo. L.Taleikienė liūdnai pastebėjo, kad Utenos profsąjungos neturi lėšų veiklai vystyti, socialiniam dialogui organizuoti, šviesti darbuotojus. Reikia stiprinti regionus, įsteigti profsąjungų pirmininkų etatus, tuomet pasikeis darbdavių požiūris tiek į profsąjungas, tiek į socialinę partnerystę.

Utenos apskrities darbuotojų saugos ir sveikatos komisija svarsto darbų saugos klausimus, taip pat svarstomi klausimai dėl laiku nemokamų atlyginimų, į posėdžius kviečiami darbdaviai ir prašoma pagrįsti, kodėl taip elgiamasi.

O.Žiezdrys mano, kad vystant socialinę partnerystę trūksta bendros profsąjungų sistemos. Į apskritį įeina 6 savivaldybės, sudėtinga rasti visų šių savivaldybių tiek profsąjungų, tiek darbdavių atstovus. Niekas neturi informacijos, kur galima būtų rasti socialinius partnerius. Reikėtų keisti Trišalės tarybos veiklos ribas, pvz. rajonų, miestų ribose kurti trišales tarybas. Tai būtų tikslingiau ir reikšmingiau. Utenos apskrities trišalėje taryboje kol kas daugiausia svarstomi klausimai susiję su Utenos miestu. Svarbu įtraukti smulkaus ir vidutinio verslo atstovus į Trišalę tarybą.

Informaciją surinko Trišalės tarybos sekretoriatas lankantis Utenos regione 2006 m. spalio mėnesį

2006-10-16