DSSK išplėstinio posėdžio protokolas Nr. 38
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJOS IŠPLĖSTINIO POSĖDŽIO, SKIRTO ŽUVUSIŲJŲ DARBE DIENOS PAMINĖJIMUI PROTOKOLAS Nr. 38
2010 m. balandžio 28 d. Nr. PR (DSSK) – 03
Vilnius
Posėdis įvyko 2010 m. balandžio 28 d. Pradžia – 09.00 val., posėdžio pabaiga – 13.00 val.
Posėdžio pirmininkas Viktoras Majauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius
Posėdžio sekretorė Liudvika Žirkauskaitė
DALYVAVO:
SVEČIAI: D. Jankauskas – socialinės apsaugos ir darbo ministras, R. J. Dagys – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, A. Sysas – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, J. Naujalis – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų darbe analizės skyriaus vedėjas, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Javtokienė – SADM Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė, S. Šmerauskienė – SADM Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Kondrotienė – SADM Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė, V. Majauskas – SADM Darbo departamento direktorius, S. Černuševič – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoja, N. Šot – VDI Personalo ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto koordinatorė, A. Lupeika – VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjas, J. Jucevičius – VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, A. Guigaitė – VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė, P. Ragozinas – VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas, I. Mikutytė – VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, V. Sokolovas – VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, O. Žilėnienė – VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyresnioji darbo inspektorė, V. Čenkus – VDI Technikos ir normatyvų skyriaus vedėjo pavaduotojas, J. Grigaravičius – VDI Informacinių technologijų skyriaus vyresnysis specialistas, T. Malinauskas – VDI Ūkinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotojas, A. Rauka – LPSK narys, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas, J. Meškauskienė – LPS „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė, V. Levickis – LVDK atstovas, K. A. Kaminskas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, I. Anužytė – SBA koncerno personalo vadovė, A. Rakštys – „Snaigės“ Saugos skyriaus vadovas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nariai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai: R. Kancevičius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo aplinkos skyriaus vedėjas, M. Pluktas – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, G. Chšanauskas – Ūkio ministerijos Ūkio ir krizių valdymo skyriaus vedėjas.
Profesinių sąjungų atstovai: P. Grėbliauskas – LPS „Solidarumas“ vyr. teisininkas, V. Čekuolis – Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas, V. Talmantas – Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas, D. Jasiūnas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) darbų saugos specialistas.
Darbdavių organizacijų atstovai: G. Mažūnaitis – Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius, A. Kuznecovas – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) narys, UAB „Sadata“ direktorius, J. Guzavičius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, E. Jagelavičius – AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus patarėjas.
DARBOTVARKĖ
1. Įžanginiai pasisakymai.
2. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų pasisakymai.
3.Trumpa darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir tendencijų 2005-2009 metais apžvalga.
Tarptautinės žuvusiųjų darbe dienos minėjimo renginiui pirmininkavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas prasidedant renginiui pristatė pasisakyti pasiruošusius dalyvius ir renginio darbotvarkę. Pirmieji pasisakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ir šio Komiteto narys Algirdas Sysas.
Prieš pradėdamas savo kalbą socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas paprašė visus tylos minute pagerbti žuvusiuosius darbe. Pradėdamas savo kalbą D. Jankauskas priminė, kad Tarptautinė žuvusiųjų darbe diena pradėta minėti nuo 2003 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyva. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra taip pat remia šį renginį ir savo veikla inicijuoja saugesnių darbo vietų kūrimą. Šiandien ši agentūra pradeda vykdyti naują saugių darbo vietų kūrimo kampaniją „Saugi darbo vieta. Naudinga jums. Naudinga verslui“, kuri skirta saugiai techninei priežiūrai. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis kiekvieną dieną visame pasaulyje maždaug 5,5 tūkst. darbuotojų miršta dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ar ligų ir beveik 1 mln. darbuotojų visame pasaulyje kiekvieną dieną nukenčia dėl nelaimingų atsitikimų darbe, maždaug 260 mln. kasmet suserga profesinėmis ligomis. Ministras priminė, kad LR Konstitucijoje nustatyta kiekvieno darbuotojo teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, o LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta darbuotojo teisės atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Ministras pabrėžė, kad darbuotojams pradedant dirbti turi būti suteikta visapusiška informacija apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančius ir galimus pavojus darbovietėje ir darbo vietoje ir apie tai, kaip nuo jų apsisaugoti. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbuotojai turi būti mokomi. Ministras akcentavo, kad siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe svarbiausia yra ne darbuotojo parašas, kad jis susipažino su darbų saugos reikalavimais, o nuoširdus žodis ir išaiškinimas, kaip saugiai dirbti, pačiam darbuotojui saugotis ir saugoti kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę. D. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad užregistruotų ir ištirtų lengvų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius palyginus su sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičiumi Lietuvoje yra mažas. Vidutiniškai fiksuojama apie 3,5 tūkst. Lyginant su kitų Europos šalių praktika užregistruotų ir ištirtų lengvų nelaimingų atsitikimų skaičius turėtų būti dešimt kartų didesnis. Dalį lengvų nelaimingų atsitikimų nuslepia patys darbuotojai. Ministras paragino Valstybinę darbo inspekciją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kartu su socialiniais partneriais ieškoti būdų, kaip spęsti šią problemą, ir pateikti siūlymus, kad tokių reiškinių, kaip lengvo nelaimingo atsitikimo nuslėpimas, nebūtų. Baigdamas savo pasisakymą ministras pabrėžė, kad socialinis dialogas tarp darbuotojo ir darbdavio yra būtinas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys prakalbo apie tai, kad valstybės vaidmuo siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra svarbus, bet ne pats svarbiausias. Komiteto pirmininkas akcentavo, kad daugiausia laimi tie darbdaviai, kurie savo darbuotojus pirmiausia vertina kaip žmones, o ne tik kaip darbo jėgą.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas iškėlė mintį, kad reikia gerai įvertinti ir įstatymiškai įtvirtinti, kam gali būti išduota darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažyma, nes nuo to priklauso darbuotojo apmokymo lygis, taigi ir jo sveikata bei gyvybė. Komiteto narys taip pat akcentavo, kad net ir sunkmečiu nereikėtų mažinti lėšų, skirtų prevencijai. Baigdamas savo pasisakymą A. Sysas paragino profesinių sąjungų atstovus kalbėtis su darbuotojais ir įteigti, kad sauga ir sveikata labai daug priklauso ir nuo pačių darbuotojų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) darbų saugos specialistas Darius Jasiūnas dar kartą akcentavo, kad darbuotojų sauga ir sveikata prasideda nuo įmonės vadovo požiūrio į darbuotojus ir jų saugą. Ekonominio sąstingio metu, kai įmonės stengiasi bet kokiomis sąlygomis išsilaikyti rinkoje, atsiranda veiksnys, kuris ne tik neigiamai veikia įmonės mikroklimatą, bet ir žaloja sveikatą – tai stresas. LPSK darbų saugos specialistas iškėlė probleminį klausimą, kodėl darbdavio saugos ir sveikatos mokymo programoje nekalbama apie šį žalingą veiksnį arba tik užsimenama apie jį.
Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininko pavaduotojas Vilhelmas Čekuolis pradėdamas savo pasisakymą pasidžiaugė, kad apskritai yra diena, skirta žuvusiesiems darbe paminėti. LDF pirmininko pavaduotojas iškėlė klausimą, ar reikia ilginti darbo laiką, turint omenyje vyraujantį nedarbą ir tai, kad darbo pabaigoje įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų. Profesinių sąjungų atstovas taip pat išsakė neigiamą poziciją dėl siekio praplėsti terminuotų sutarčių sudarymo atvejus motyvuodamas, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta būtent pirmaisiais darbo metais arba pirmomis darbo naujoje darbovietėje dienomis. V. Čekuolis taip pat pabrėžė, kad svarbiausias dalykas yra prevencija, taip pat sutiko su mintimi, kad ne instrukcijomis, o nuoširdžiu ir tvirtu žodžiu labiausiai reikia išaiškinti darbuotojams apie pavojus.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vyr. teisininko Petro Grėbliausko teigimu per dvidešimt Nepriklausomybės metų pagerėjo darbo vietų saugumas ir naudojama technika, bet ne požiūris į žmogų. Profesinių sąjungų atstovas priminė, kad didelės infliacijos laikotarpiu nuolat buvo mažinamas žalos atlyginimas profesine liga susirgusiems darbuotojams, LPS „Solidarumas“ dvejus metus rūpinosi, kol pasiekė, kad būtų parengtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įstatymas. Teisininkas taip pat piktinosi, kad šį draudimą dabar norima perduoti į privačias rankas, ir pabrėžė, kad neturtinė žala turi būti draudiminis įvykis. Kalbėdamas apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus P. Grėbliauskas paragino mokyti šių komitetų narius – jie geriausiai gali pasakyti, kur yra nesaugi darbo vieta ir kaip atliekamas profesinis rizikos vertinimas. Baigdamas P. Grėbliauskas pabrėžė, kad kai kurioms kategorijoms darbuotojų, pavyzdžiui, lakūnams būtina įtvirtinti galimybę anksčiau išeiti į pensiją.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Jono Guzavičiaus nuomone, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip institucija, atsakinga už saugų darbą, savo funkcijas atlieka pilnai. Šios funkcijos neturėtų būti perduotos jokiai kitai ministerijai ir dėl šios priežasties, bet dar ir todėl, kad tai būtų visiškai naujas ir negirdėtas dalykas pasaulio kontekste. Į ankstesnį vieno iš pasisakiusiųjų priekaištą dėl terminuotų sutarčių LPK atstovas atsakė, kad turi būti aiškiai nustatyta, ką galima įdarbinti pagal terminuotą sutartį, o ko negalima įdarbinti pagal terminuotą sutartį, jei iki tol dirbo pagal neterminuotą sutartį. J. Guzavičius atkreipė dėmesį į galimybę riboti šias sutartis, bet pabrėžė, kad apskritai jos yra būtinos. Kalbėdamas apie eismo įvykius darbdavių atstovas pasiūlė apsvarstyti galimybę iškirsti pakelėse esančius medžius, nes jie dažnai tampa eismo įvykių priežastimi. LPK atstovas išsakė keletą pastabų dėl Ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijose priimamų sprendimų, daugiausia dėl per didelio liberalizavimo, dėl kurio gali nukentėti darbuotojų sauga ir sveikata. J. Guzavičius pabrėžė, kad mokymai turi vykti, o jų kaina neturi būti didinama, paragino Valstybinę darbo inspekciją griežčiau kontroliuoti egzaminavimą ir akcentavo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas neturi tapti vien pelno siekimu ir, svarbiausia, turi būti mokymo kokybė. Baigdamas J. Guzavičius palinkėjo šiuo krizės laikotarpiu dar daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugai ir sveikatai ir išgryninti tikrąsias vertybes.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėjas Romas Kancevičius išsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės poziciją, kad reikia atsisakyti kompensacijų už kenksmingas darbo sąlygas, ir motyvavo šią poziciją tuo, kad žmogaus sveikatos negalima pirkti už pinigus. R. Kancevičius pabrėžė, kad turi būti gerinamos darbo sąlygos, o ne didinamas atlyginimas už tai, kad žmogus ir toliau dirbtų esant blogoms sąlygoms, nes didesnis atlyginimas sveikatos neužtikrins.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas pradėdamas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir tendencijų 2005-2009 m. apžvalgą paminėjo 2007-2012 m. Europos Sąjungos strategiją, kurioje numatyta nelaimingų atsitikimų darbe skaičių sumažinti 25 proc. skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nelaimingų atsitikimų darbe skaičius jau sumažintas 50 proc., tačiau tai pasiekta didėjusio nedarbo sąlygomis ir tuo džiaugtis per anksti. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta transporto ir statybos srityse; čia įvyksta maždaug 55 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų. Šiais metais statybose nėra įvykę nei vieno mirtino ar sunkaus nelaimingo atsitikimo, tačiau tai suprantama, nes smarkiai sumažėjo darbo intensyvumas statybų sektoriuje. M. Pluktas taip pat atkreipė dėmesį, kad mažėja ir profesinių ligų skaičius. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius atkreipė dėmesį, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas savo pasisakymuose įvardijo pagrindinius dalykus, apie kuriuos kalbama Europos Sąjungos strategijoje – žmogiškąjį faktorių, socialinius reiškinius, stresą, konsultacijas. Šiais metais pagrindinis Valstybinės darbo inspekcijos veiklos akcentas – konsultavimas ir paramos teikimas. M. Pluktas apibendrino tokius VDI ateinančių metų veiklos principus: mažiau tikrinimų – daugiau patarimų, mažiau nurodymų – daugiau lankstesnių sprendimų, mažiau prievolių – daugiau skatinimo, mažiau nepagrįstumo – daugiau atrankos ir konkretumo, mažiau sankcijų, bet griežtesnių, mažiau išlaidų informavimui – daugiau kontaktų elektroninėje erdvėje. Baigdamas savo pranešimą vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius paminėjo, kad Europos Sąjunga ketina atlikti tyrimą, kodėl posovietinėse šalyse 10-12 kartų mažiau įvyksta lengvų nelaimingų atsitikimų, ir pabrėžė, kad reaguoti į nelaimingus atsitikimus darbe reikia ne tik tada, kai jie jau įvyksta, bet labiausiai tada, kai įvyksta incidentai, nes, tinkamai ištyrus incidentą, gali būti užkirstas kelias nelaimingam atsitikimui darbe.
Renginio pirmininkas Viktoras Majauskas padėkojo visiems pasisakiusiems ir atvykusiems dalyvauti Tarptautinės žuvusiųjų darbe dienos minėjime ir pakvietė dalyvauti numatytoje spaudos konferencijoje.
Posėdžio pirmininkas Viktoras Majauskas
Komisijos sekretorė Liudvika Žirkauskaitė