LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJOS POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr. 21
2008 m. balandžio 28 d.
Vilnius

 Komisijos pirmininkas Mindaugas Pluktas
Komisijos sekretorė Laura Gaidienė
Posėdžio pradžia - 10.00 val., posėdžio pabaiga - 13.00val. 

Dalyvavo:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai: R. Kancevičius - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo departamento direktorius, M. Pluktas - Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (VDI).

 Profesinių sąjungų atstovai: D. Jasiūnas - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos darbų saugos specialistas, P. Grėbliauskas - Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" vyr. teisininkas, V.Čekuolis - Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas.

 Darbdavių organizacijų atstovai: A. Kuznecovas - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos narys, UAB „Sadata" direktorius, E. Jagelavičius - AB „Lifosa" generalinio direktoriaus patarėjas.

 Kiti asmenys: V.Blinkevičiūtė - socialinės apsaugos ir darbo ministrė, A.Sysas - Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, A. Sabaitienė - SADM Darbo sąlygų skyriaus vedėjo pavaduotoja, J. Naujalis - Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, V. Sokolovas - VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. A.Einimienė - VDI Darbo higienos skyriaus vedėjos pavaduotoja, R. Zubkevičiūtė - VDI Darbo higienos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė,  N. Šot - VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Talmantas - Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas, P. Ruškys - Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas, D. Šalomskas - Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas, A. Verikienė - Anykščių raj. profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė. D. Rupinskienė - Anykščių raj. Dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas" koordinatorė, A. Rauka - Lietuvos miškų ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas, V. Miškinis - Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas, V. Puskepalis - Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininkas, A.Černiauskas - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas,  Z. Martinkėnas - UAB MF „Europinis saugumas" direktorius, R.Motiejūnaitė-Pekinen - „Lietuvos profsąjungos"  vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, A.Guogaitė - VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė, A. Šatrauskienė - SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėja, V.Javtokienė - SADM Darbo sąlygų skyriaus vyriausioji specialistė, G. Bužinskaitė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( SADM) Darbo sąlygų skyriaus vyr. specialistė,  V. Basaraitė - TDS „Tolimojo keleivinio transporto"  vyr. slaugytoja.

 Darbotvarkė:
1.      Įžanginiai pasisakymai.
2.      Trumpa darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir tendencijų 2006 - 2007 metais apžvalga.
3.      Valstybinės energetikos inspekcijos atstovo pasisakymas.
4.      Eismo priežiūros tarnybos atstovo pasisakymas.

SVARSTYTA:
1.Įžanginiai pasisakymai.
KALBĖJO: M.Pluktas, V. Blinkevičiūtė, A.Sysas, E. Jagelavičius, A. Černiauskas, V. Puskepalis, V. Čekuolis, P. Grėbliauskas.
M.Pluktas. Pradėdamas posėdį pristatė išplėstinio Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdžio dalyvius. Balandžio 28d. yra Pasaulinė žuvusiųjų darbe minėjimo diena. Komisijos pirmininkas pasiūlė žuvusiuosius darbe pagerbti tylos minute. Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena pirmąkart pažymėta 2001 metais. Šios dienos ištakos susijusios su Tarptautine darbe žuvusiųjų ir sužalotųjų atminties diena, kurią 1989 m. balandžio 28 dieną pirmąkart paminėjo Amerikos ir Kanados dirbantieji ir kurią tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų iniciatyva dabar pažymi daugiau kaip šimtas pasaulio šalių.

V. Blinkevičiūtė. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis kasmet du milijonai vyrų ir moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl susirgimų, susijusių su darbu - palyginimui, tai reiškia, kad per pusantrų metų išnyksta po šalį, gyventojų skaičiumi panašią į Lietuvą.

Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2008 m. darbe žuvo ir sužalota apie 51 tūkst. žmonių. Tarp jų: žuvo - 1756 žmonės, sunkiai sužaloti - 3 388 žmonės, lengvų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko beveik 46 tūkst., eismo įvykiuose žuvo apie 400 darbuotojų (23 proc.), neblaivių darbe žuvo apie 500 darbuotojų (27 proc.), nustatyta apie 11 tūkst. profesinių ligų atvejų.

Trečdalis pastaruoju metu žuvusiųjų dirbo statybose - jose pas mus darbuotojai žūsta du - tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų ir transporto srityse. Tarp pavojingiausių veiklos sektorių - baldų pramonė, chemijos ir maisto pramonė, miškininkystė, žemės ūkis, elektros, dujų ir vandens tiekimas.

Pirminė nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių analizė rodo, kad įmonių, darbų vadovai nevykdo būtinųjų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų organizuodami darbus aukštyje (ne tik statyboje), iškasose, tranšėjose, dirbant su darbo įrenginiais, juos aptarnaujant, remontuojant, vykdant krovos darbus, ruošiant medieną. Nelaimės rodo, kad daugelyje įmonių nėra organizuojama reikiama vidinė kontrolė, nekuriama sistema, kuri užtikrintų, kad darbų vadovai kompetentingai išaiškintų pavojų grėsmes ir reikliai įgyvendintų priemones jiems pašalinti, ypač mobiliose darbo vietose, kur nuolat keičiasi darbo sąlygos, bei dirbant pavojingus darbus.

Aukų statistika liudija, jog ekonominėje erdvėje dar nesuvokiama, kaip svarbu dirbti saugiai. Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų prevencijos problemas, aktyviai skleisti saugaus darbo kultūros idėją. Ja diegiama nuostata, kad negalima darbo laikyti visaverčiu, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove. Ši diena ragina prisiminti, jog saugaus darbo kultūra reiškia daugelį išsaugotų gyvybių ir nesužalotų likimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno dirbančiojo teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Dirbantysis turi žinoti, kad įstatymiškai jis turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai, įsidarbindami ir darbo metu gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti.

Jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis - darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama, privalu įgyvendinti teisę dirbti saugiomis ir sveikomis sąlygomis visur ir visada.

Formuojant ir vykdant šios dienos darbuotojų saugos ir sveikatos politiką Lietuvoje orientuojamasi į pagrindinius Europos Komisijos paskelbtame Komunikate dėl 2007 - 2012 m. Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos (toliau - strategija) keliamus su prevencija susijusius uždavinius. Ši strategija, pagal kurią nelaimingų atsitikimų darbe 100 000 darbuotojų iki 2012 m. siekiama sumažinti 25 proc., reikalauja tobulinti administravimą, konsultavimą, švietimą ir informavimą, be to, diegiant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus į gyvenimą - ir papildomų bei griežtesnių kontroliuojančių įstaigų veiksmų.

Papildomų korektyvų įneša ir dinamiškesnis darbo jėgos judėjimas, ypač iš trečiųjų šalių. Turi būti užtikrinta, kad darbo santykiai su samdomais užsienio piliečiais būtų įteisinami laikantis norminių teisės aktų nustatytos jų įsidarbinimo tvarkos, taip pat, kad užsienio piliečiai jiems suprantama kalba būtų apmokyti, instruktuoti ir informuoti apie esančius ar galimus rizikos veiksnius įmonėje ar konkrečioje darbo vietoje. Tačiau rūpindamiesi užsieniečių darbu neužmirškime ir mūsų šalies pažeidžiamų grupių - ypač vaikų ir paauglių darbo sąlygų, su kuriomis susijusios aktualijos itin išryškėja prasidėjus sezonui.

Dabartinė situacija reikalauja išskirtinio dėmesio prevencijai. ES dokumentuose atsispindinti prevencijos sistema kelia kokybiškai naujas užduotis - įgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą kur kas plačiau apimančiais metodais. Į prevencijos visumą įeina ir atitinkamų darbo įgūdžių ugdymas, darbuotojo paruošimo lygis, darbo santykių aplinka, darbo organizavimo būdas, darbo laiko elementai, taip pat reikia atsižvelgti į darbo jėgos, darbo formų pokyčius, o vertinant riziką neapsiriboti žinomais pavojais, bet juos papildyti naujais, kurie atsiranda tobulėjant technologijoms ir yra dar agresyvesni, atkreipti dėmesį į socialinius rizikos veiksnius. Ugdant prevencijos kultūrą, kaip vienas iš veiklos barų, būtinas ne tik platus ir populiarus visuomenės švietimas apie darbo kokybės sampratą, bet ir saugaus darbo suvokimo ir įgūdžių diegimas nuo imliausių - vaikystės metų. Tik taip bus galima kloti pamatus naujai kartai darbuotojų ir darbdavių, sąmoningai suvokiančių savo atsakomybę už savo ir kito sveikatą bei gyvybę darbe.

Visas šias problemas sprendžiant - tiek konkrečias šiandienos situacijos, tiek strategines rytdienos, svarbu įvairias lygiais sutelkti socialinio dialogo jėgas.

Balandžio 28 - oji - Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena dar sykį ragina peržvelgti savo darbo vietas, įvertinti, kas jose nesaugu, kelia pavojų sveikatai ir ką galima padaryti, kad išvengtumėme nelaimių.

Patyrę specialistai sako, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės bei reikalavimai nėra tuščiai suformuluoti - jie parašyti darbe sužalotųjų ir žuvusiųjų krauju. Visavertis darbas - saugus darbas.

A. Sysas.  Pritarė ministrės V. Blinkevičiūtės išsakytoms mintims apie būtinybę skatinti socialinį dialogą įmonių lygyje. Kartu jis buvo pakankamai savikritiškas Seimo atžvilgiu, ypač, kai kalbama apie kovą su girtavimu. Buvo atkreiptas dėmesys į socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sistemos tobulinimą,  Darbo inspekcijos žmogiškųjų ir finansinių resursų stiprinimą.

A. Černiauskas. Apgailestavo, kad darbuotojui įmonėje pirmoje eilėje rūpi darbo užmokestis, o tik paskui darbo sauga ir sveikata. Profesinių sąjungų yra mažai, todėl vienam darbdaviui nelengva kovoti su alkoholio vartojimu darbe, kitais pažeidimais. Mažai įmonės praktikuoja darbo laiko trumpinimą, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis.

V. Puskepalis. Atkreipė dėmesį į naujas rizikas, ypač susijusias su psichologiniais veiksniais: stresas, smurtas, spaudimas, nelegalus darbas ir kiti reiškiniai neigiamai veikia sveikatą. Priminė prekybos centro "IKI" administracijos susidorojimą su naujai susikūrusios profsąjungos nare. Tačiau ten, kur yra profsąjunga, rezultatai geresni.

V. Čekuolis. Įvardijo keletą pagrindinių problemų, trukdančių gerinti darbų saugos būklę įmonėse: gaunami nauji įrengimai su padidintu triukšmo lygiu, įmonėse darbų saugos komitetui vadovauja pats darbdavys arba jo atstovas, rajonų savivaldybėse nėra bendradarbiavimo, paremto trišaliu principu.

P. Grėbliauskas. Iškėlė darbo ir poilsio laiko problemas aviacijoje, nes skraidymo bendrovių administracija nenori bendradarbiauti su profsąjungomis. Jo nuomone reikėtų peržiūrėti prevencinių lėšų skyrimą, finansuojant ne tik įmones, bet ir projektus, turinčius respublikinę reikšmę. Atkreipė dėmesį, kad darbo saugos ir sveikatos priemonių finansavime nėra mokesčių lengvatų, o socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarifą siūlo taikyti pagal ekonominės veiklos sektorių.

E. Jagelavičius. Išsakė mintį, kad kovai su alkoholio vartojimu darbe labai padėtų alkotesterių įteisinimo naudojimas pačioje įmonėje. Jis taip pat mano, kad reikėtų įteisinti darbų saugos kokybės standartų įgyvendinimą. Išreiškė susirūpinimą, kad rajonuose mažėjo medikų, kad nepakankamas apmokėjimas už sveikatos tikrinimus. Kritikavo "Sodros" įvestą apmokėjimo už biuletenius sistemą, kuri labai nelanksti, nes pinigus sergantysis gauna labai pavėluotai. 

SVARSTYTA:
2.Trumpa darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir tendencijų 2006 - 2007 metais apžvalga.
KALBĖJO: M.Pluktas
M.Pluktas. Pristatė informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę 2006-2007 metais.  Pasaulyje kasmet darbe sužeidžiama apie 250 mln., suserga profesinėmis ligomis apie 160 mln., žūva apie 2,1 mln. žmonių. Bendrieji aukštą traumatizmą sąlygojantys faktoriai- ekonominis nestabilumas, „Gero jausmo" ir socialinės darnos visuomenėje stoka ( mažėjimas), žmonių gyvenimo būdo ir elgsenos, dvasinių ir moralinių savybių kokybės prastėjimas, žalingų faktorių: alkoholizmo, narkomanijos, prostitucijos ir kt. plitimas visuomenėje. Egzistuoja socialiniai skirtumai, asmeninės atsakomybės stoka, darbo kultūros deficitas. Galimos prevencinės veiklos, efektyvinant darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą, Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, priemonės - nelaimingų atsitikimų, kurių metu žuvo neblaivūs darbuotojai, pripažinimo draudiminiais įvykiais įteisinimas ir įtraukimas į draudimo įmokos tarifo apskaičiavimo kriterijus.

 SVARSTYTA:
3. Valstybinės energetikos inspekcijos atstovo pasisakymas.
KALBĖJO:V.Miškinis
V. Miškinis. Ūkio ministro nustatyta tvarka organizuojame energetikos specialistų ir vadovų atestavimą. Kontroliuojame energetikos objektų ir įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą. Kontroliuojame energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas, taip pat kontroliuojame, kaip laikomasi norminiuose teisės aktuose nustatytų energijos kokybės reikalavimų. Tikriname energetikos įmonių pasirengimą eksploatuoti energetikos įrenginius. Dalyvaujame rengiant bei derinant kitų institucijų parengtus teisės aktus, reglamentuojančius energetikos veiklą, pagal kompetenciją. Tiriame energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvaujam tiriant nelaimingus atsitikimus darbe taip pat tiriame nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu. Kontroliuojame energetikos hidrotechninių statinių techninės būklės įvertinimo apžiūras. Mano supratimu saugos lygis energetikoje laikytinas pakankamu, tačiau ir vienas žuvęs žmogus yra per daug. Alkoholio vartojimą darbe galimą sumažinti dviems būdais. Pirma- tai yra bendras visuomenės kultūros lygis, tačiau jis yra labai sunkiai reguliuojamas. Antras variantas - kelti alkoholinių gėrimų kainą. Mineralinis vanduo pabrangsta dviem litais, o degtinės butelis, kaip kainavo 10 litų taip ir beveik tiek ir tebekainuoja.

 SVARSTYTA:
4.Eismo priežiūros tarnybos atstovo pasisakymas
KALBĖJO: D. Šalomskas
D. Šalomskas. Policijai labiau rūpi apsvaigę nuo alkoholio vairuotojai ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kurie sėda prie vairo ir važiuoja į gatves. Dabartinė situacija yra tikrai sudėtinga, reiktų dažniau tikrinti transporto priemones vairuojančius vairuotojus. Nustačius,  kad tie vairuotojai yra apsvaigę nuo alkoholio, keistis ta informacija su teritorinės darbo inspekcijos padaliniais. Mūsų nuobaudos yra pakankamai mažos palyginus su darbo inspekcijos skiriamomis nuobaudomis. Darbo srityje inspekcija turi daugiau įgaliojimų negu policija. Mūsų pagrindinis darbas padedant kovoti su alkoholio vartojimu būtų informacijos keitimasis su Darbo inspekcija. Sugriežtinus eismo taisykles  vairuotojai būtų nušalinami nuo darbo, paimama jų transporto priemonė. Darbdaviams dėl neblaivių darbuotojų kyla grėsmė jų verslui. Mūsų prašymas būtų, kad darbdaviai griežčiau tikrintų išvykstančius iš įmonės darbuotojus, vežančius krovinius su transporto priemonėmis.

 SVARSTYTA:
5.Kiti klausimai : pasiūlymai sekančio posėdžio darbotvarkei.
KALBĖJO: M.Pluktas
NUTARTA:
1.Sekantį Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdį organizuoti 2008 m. gegužės 22 d.
2. Posėdžio darbotvarkę suformuluoti socialinių partnerių tarpusavio konsultacijų keliu. 

Komisijos pirmininkas                                                 M.Pluktas

Komisijos sekretorė                                                  L. Gaidienė