LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJOS IŠPLĖSTINIO POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr. 31
2009 m. balandžio 28 d.
Vilnius 

Komisijos pirmininkas Jonas Guzavičius
Komisijos sekretorė Giedrė Kavaliūnaitė

Posėdžio pradžia - 10.00 val., posėdžio pabaiga - 13.00 val. 

Dalyvavo:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai: J. Naujalis - Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, A. Aleksejevas - Žemės ūkio ministerijos Ūkio skyriaus vyr. specialistas.

Profesinių sąjungų atstovai: V.Čekuolis - Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininko pavaduotojas, R. Žukovski - LPS „Solidarumas" pirmininkės pavaduotojas, D. Jasiūnas - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Darbų saugos specialistas, P.Grėbliauskas - Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" vyr. teisininkas, V.Talmantas - LPSK Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas.

Darbdavių organizacijų atstovai: J. Guzavičius - Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, E.Jagelavičius - AB „Lifosa" generalinio direktoriaus patarėjas.

 Kiti asmenys: K.Stanionis - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Sabaitienė - SADM Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, J.Kaškelevičius - Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas, S. Dimaitis - ŽŪR Ekonomikos skyriaus vedėjas, A.Vaičiulis - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas, D.Šalomskas - Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas komisaras, A.Guigaitė - Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vyriausioji specialistė, P.Ragozinas - VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vedėjas, V.Cininas - VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas, R.Zubkevičiūtė - VDI Darbo higienos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, J.Survila - VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, K.Toleikis - VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, V.Vereckis - VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, V.Puskepalis - LDF pirmininkas, N.Turčinavičienė - LDF pirmininko pavaduotoja, J.Švedienė - LDF generalinė sekretorė, V.Blažytė - LDF atstovė ryšiams su visuomene, E.Šniutienė - LDF pirmininko pavaduotoja, S.Baliukynas - Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas, A.Černiauskas - LPSK pirmininkas, J.Matuizienė - LPSK generalinė sekretorė, R.Dapšytė - LPSK Žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja, P.Ruškys - LPSK Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas, F.Buckus Butkevičius - LPSK Chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas, L.Pilinkaitė - Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė, A.Našlėnienė - Ukmergės PS „Solidarumas" pirmininkė, A.Kriščiūnienė - Lietuvos moterų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė, J.Šalčius - laikraščio „Statyba" redaktorius.

 Darbotvarkė
Įžanginiai pasisakymai
Pasisakymai
Trumpa darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir tendencijų 2007-2008 metais apžvalga
Valstybinės energetikos inspekcijos atstovo pasisakymas
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atstovo pasisakymas
Diskusijos ir rezoliucijos ar pranešimo spaudai priėmimas  

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkas J. Guzavičius pradėjo išplėstinį Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdį, skirtą Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos, o kartu ir Žuvusiųjų darbe dienos paminėjimui, pristatydamas posėdžio dalyvius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras K. Stanionis pakvietė visus atsistoti ir minutės tyla pagerbti žuvusiuosius darbe. Viceministras priminė Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos istorines ištakas. 2009 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) inicijuojamos Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos lozungas - sveikata ir gyvybė darbe - pagrindinė žmogaus teisė. K. Stanionis aptarė tiek Lietuvos, tiek pasaulio statistinius duomenis, pabrėždamas, kad kas 15 sekundžių miršta po žmogų dėl susijusių su darbu nelaimingų atsitikimų ar ligų. Viceministras džiaugėsi, kad 2008 m. palyginus su 2007 m. ir 2006 m. Lietuvoje sumažėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius. K. Stanionis pabrėžė, kad Konstitucija užtikrina kiekvieno dirbančio teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, bet vis dėlto be darbdavio ir valstybės institucijų pareigos užtikrinti šią darbuotojo teisę, atsakomybę turi prisiimti ir pats darbuotojas. Viceministras pabrėžė socialinių partnerių bendradarbiavimą kuriant saugaus darbo kultūrą. Buvo aptarta Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos ilgametė veikla. Socialinės apsaugos ir darbo ministro R. J. Dagio vardu K. Stanionis įteikė padėkos raštus J. Guzavičiui, P. Reinotui, E. Jagelavičiui, V. Čekuoliui, P. Grėbliauskui ir J. Šalčiui už reikšmingą indėlį darbuotojų saugos srityje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė - generalinė sekretorė J. Matuizienė pabrėžė darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo svarbą ir būtinumą plėsti Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos bei kitų komisijų ir komitetų, nepamirštant ir įmonių atitinkamų komitetų ir padalinių, vykdomą veiklą šioje srityje. J. Matuizienė iškėlė šiai dienai aktualius klausimus, kurie sukelia neigiamas pasekmes darbuotojui, tai : stresas darbe, smurtas ir priekabiavimas darbe. LPSK atstovė pabrėžė Europos profesinių sąjungų konfederacijos ir Europos darbdavių asociacijos pasirašytų susitarimų, kuriais siekiama užkirsti kelią bauginimui, seksualiniam priekabiavimui ir smurtui, inkorporavimo į nacionalinę teisę būtinumą. Įgyvendinat šį susitarimą, turėtų būti numatytas ne tik prevencinis smurto ir priekabiavimo išvengimo mechanizmas, bet ir skundų dėl šių priežasčių nagrinėjimas. Europos lygmeniu pasirašytas susitarimas paskatintų šalis kalbėtis apie smurto ir priekabiavimo darbe problemas. Tačiau buvo išreikštas susirūpinimas, jog ekonominis sunkmetis gali pakoreguoti prioritetus, ko pasekmėje šios problemos reglamentavimas Lietuvos teisės aktuose gali užtrukti.

V. Puskepalis - Lietuvos darbo federacijos pirmininkas - išsakė poziciją, kad net ir sunkmečio metu, darbuotojų sveikata ir sauga turėtų užimti prioritetinę vietą.

Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas V. Čekuolis pabrėžė, kad prieš kelis metus iškeltas tikslas - mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių sumažinti 25 proc. - buvo rimtas iššūkis, tačiau šiandien galima džiaugtis jį pasiekus. Pažymėta, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas neblaivių darbuotojų problemos sprendimui. Čekuolis pritarė V. Puskepalio išsakytai pozicijai, jog ir sunkmečio metu būtina imtis priemonių, kurios minimaliomis sąnaudomis užtikrintų darbuotojų saugą. LDF atstovas pareiškė nerimą dėl darbo nuomos, kas praktiškai sudaro sąlygas darbuotojo išnaudojimui, įstatymo ruošimo.

P. Grėbliauskas - Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" teisininkas - teigė, kad kiekvienoje įmonėje turėtų būti įsteigtas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, sudarytas iš profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų. Buvo pabrėžta, kad toks darinys turi daugiau įgaliojimų ir galėtų efektyviau užtikrinti darbuotojų saugą nei profesinė sąjunga. Nors Darbo kodeksas įtvirtina darbuotojų atstovų teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, tačiau praktiškas šios teisės įgyvendinimas labai sudėtingas. LPS „Solidarumas" atstovas iškėlė klausimą dėl ketinimų panaikinti papildomą darbo apmokėjimą darbo sąlygomis, neatitinkančiomis saugos ir sveikatos normų. Taip pat buvo pabrėžtas klausimo dėl darbo viršvalandžių tinkamo reguliavimo aktualumas. Savo pasisakyme P. Grėbliauskas paminėjo ir problemą saugaus eismo užtikrinimo srityje: daugelis automobilių, kuriais prekiaujama Lietuvoje, yra be oro pagalvių, kurios atlieka svarbią apsaugos funkciją eismo įvykio metu.

Lietuvos Verslo darbdavių konfederacijos atstovas A. Vaičiulis pabrėžė, kad virš 80 proc. visų mirtinų ir nelaimingų atsitikimų atsitinka smulkiose įmonėse, tą sąlygoja mažų įmonių ribotos galimybės skirti tik materialinius, tik žmogiškuosius išteklius. A. Vaičiulis, paminėdamas Norvegijos pavyzdį, apibūdino Lietuvos darbų saugos organizavimą kaip netobulą, kadangi didžioji dalis atsakomybės tenka darbdaviui.

E. Jagelavičius - AB „Lifosa" generalinio direktoriaus patarėjas - kaip vieną iš mirtinų ir nelaimingų atsitikimų priežasčių įvardijo tai, kad darbdavys ne visada savo įgyvendinamomis prevencinėmis priemonėmis gali paveikti darbuotojus. Buvo akcentuota tai, kad profesinės sąjungos neturėtų apsiriboti stebėtojo ar kontrolieriaus vaidmeniu, o turėtų būti betarpišku proceso dalyviu. Taip pat E. Jagelavičius pabrėžė būtinybę išsaugoti intelektualią, gabią ir darbingą darbo jėgą šiuo sunkmečio laikotarpiu.

DSS komisijos pirmininkas J. Guzavičius džiaugėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos našiu darbu, komisijos narių aktyvumu ir nepriklausomumu. Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kiekvienais metais miršta, žūva - virš 5 tūkst. darbuotojų. Šį skaičių sąlygoja eismo įvykiai, gaisrai, nuskendimo atvejai, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai darbe. Todėl J. Guzavičius pabrėžė darbdavių, profesinių sąjungų pareigą tinkamai paruošti darbuotoją, kaip elgtis minėtais atvejais, kad būtų užtikrintas saugumas ir išsaugota gyvybė. Pirmininkas džiaugėsi sumažėjusių nelaimingų atsitikimų skaičiumi Lietuvoje, tačiau pabrėžė, kad jį sąlygojo sumažėjęs fizinio darbo krūvis įvairiose srityse, o ypač statybose ir apdirbamojoje pramonėje. Analizuojant saugaus eismo temą, viceprezidentas paminėjo liūdną statistiką, kuri daugiausia siejama su mažą patirtį turinčiais vairuotojais, o būtent, kurių vairavimo stažas nesiekia 8 metų. Paminėtos problemos, susijusios su keliais, kelių policijos darbo organizavimu, taip pat priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų prevenciniu darbu dėl gaisrų. Atkreiptas dėmesys, ypatingai profesinių sąjungų, kad atlyginimų ar darbuotojų mažinimas yra nors ir nedžiuginantis, bet savaime suprantamas procesas esamomis ekonominėmis sąlygomis.

2007 - 2008 metų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės tendencijas apžvelgė J. Naujalis - Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas. Trumpai apžvelgtas situacijos kitimas nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Aptartos prioritetinės nelaimingų atsitikimų sritys, pažymint tokias problemas kaip prevencinio darbo ir bendradarbiavimo stoka, teisės aktų tobulinimo būtinybė, išliekantis neblaivių darbuotojų skaičius darbo vietose. J. Naujalis pažymėjo, kad pablogėjusi situacija darbo įstatymų laikymosi srityje lėmė darbo inspektorių inspektavimų išaugimą. Skundų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo net trečdaliu. Tame tarpe didžiausias skundų skaičius susijęs su darbo teisės pažeidimais, ypatingai darbo sutarties pasibaigimo klausimais, darbo apmokėjimo ir kompensacijų klausimais. Taip pat išaugo ir paklausimų skaičius tiek iš darbuotojų, tiek iš darbdavių pusės. Lietuvos profesinių konfederacijų pirmininkas A. Černiauskas iškėlė klausimą dėl išaugusio žmonių nepasitikėjimo ir nepasitenkinimo Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų darbu ir jų abejingumu. J. Naujalis pasiūlė informuoti apie tokius darbuotojus. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teigė, kad tokiais atvejais kaip darbo praradimas, nemokus darbdavys ir pan. - inspekcijos galios yra labai ribotos.

R. Žukovski LPS „Solidarumas" pirmininkės pavaduotojas pritarė išsakytai A. Černiausko pozicijai, jog įmonei atsidūrus ant bankroto ribos, darbuotojas ir jo teisės lieka paskutinėje vietoje. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė J. Matuizienė pateikė klausimą, ar Valstybinei darbo inspekcijai yra tekę nagrinėti skundus dėl smurtavimo ir priekabiavimo darbe. Į pateiktą klausimą J. Naujalis atsakė, kad inspekcija tiesioginių duomenų neturi, nors yra buvę keli nelaimingi atsitikimai dėl darbdavių atstovų smurtinių veiksmų darbuotojo atžvilgiu.

Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas J.Kaškelevičius savo pranešime aptarė Energetikos įstatymo normas, reglamentuojančias energetikos veiklos tikslus, apibrėžiančias sąvokas, valstybinę energetikos kontrolę, kurią atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir šios inspekcijos funkcijas. Pabrėžta, kad Energetikos ministerija, dar tik pradėjusi funkcionuoti, tad turi būti suderinti visi teisės aktai ir savo tiesiogines funkcijas pradės vykdyti kiek vėliau. Pateikti statistiniai duomenys apie mirtinus ir nelaimingus atsitikimus. Pastebimas mirtinų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus energetikos objektuose mažėjimas. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios mirtinus ir nelaimingus atsitikimus, buvo įvardintos šios: netinkamai paruoštos darbo vietos, asmeninių apsaugos priemonių netinkamas naudojimas, neatidumas ir lengvabūdiškumas. J. Kaškelevičius teigė, kad Valstybinė energetikos inspekcija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojo teigimu, energetikos srityje saugos lygis yra pakankamas. Komisijos pirmininkas J. Guzavičius teiravosi, kur įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų ar „VST" ar „RST". J. Kaškelevičius teigė, kad ryšium su tuo, jog „RST" lyginant su „VST" apmokė 10 kartų daugiau darbuotojų, daugiau nelaimingų atsitikimų įvyksta „VST". LPS „Solidarumas" atstovas R. Žukovski domėjosi, ką mano Valstybinės energetikos inspekcija dėl įsigyjamų energetikos įrenginių suprastėjusios kokybės, prioritetą teikiant mažesnei kainai. J. Kaškelevičius teigė, kad toks pinigų taupymas nepagrįstas, nors, jeigu įrenginys atitinka C reikalavimus, inspekcija jokių pretenzijų negali pareikšti. Žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos atstovė R. Dapšytė teiravosi dėl aukštos įtampos žalingo poveikio organizmui ir ar tinkamai apsaugoti vaikų darželiai ir gyvenamieji namai nuo aukštos įtampos elektros linijų. J. Kaškelevičius užtikrino, kad privalomos apsaugos zonos nepažeidžiamos.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas D. Šalomskas apžvelgė saugaus eismo situaciją Lietuvoje 2008 m. Pateikti statistiniai duomenys atspindėjo ženklų eismo įvykių ir juose žuvusiųjų bei sužalotų žmonių skaičiaus sumažėjimą palyginti su situacija 2007 m. D. Šalomskas pristatė šių metų policijos prioritetines veiklos kryptis ir tikslus, kurių įgyvendinimas turėtų sumažinti eismo taisyklių pažeidimus, ko pasėkoje tikimasi ir nukentėjusių skaičiaus mažėjimo. Lietuvos profesinių konfederacijų pirmininkas A. Černiauskas teiravosi, kodėl Eismo priežiūros tarnybos prioritetinėse veiklos kryptyse nenumatytos jokios priemonės dėl vienos iš skaudžiausių problemų - pėsčiųjų apsaugojimo tamsiu paros metu. A. Černiauskas pasiūlė imti pavyzdį iš kaimyninių valstybių - Latvijos, Estijos, Lenkijos: jose dauguma pėsčiųjų segi atšvaitus. D. Šalomskas teigė, kad praėjusiais metais buvo atliktas gana didelis prevencinis darbas šios problemos sureguliavimui: organizuojamos įvairios akcijos, išdalinta per milijoną atšvaitų. LPS „Solidarumas" atstovas R. Žukovski pasiūlė ieškoti būdų kelti vairavimo kultūrą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkas J. Guzavičius dėkojo visiems susirinkusiems ir užbaigė komisijos posėdį, skirtą Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos, o kartu ir Žuvusiųjų darbe dienos paminėjimui. 

Komisijos pirmininkas                                                                           Jonas Guzavičius 

Komisijos sekretorė                                                                             Giedrė Kavaliūnaitė