Susipažink - Darbo kodeksas                    

• Darbuotojo materialinė  atsakomybė
• Ribotoji materialinė atsakomybė 
• Visiška  materialinė  atsakomybė 
• Darbdavio materialinė atsakomybė 
• Individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Darbuotojų ir  darbdavių materialinė  atsakomybė

Darbo teisėje pagrindas darbuotojų ir darbdavių materialinei atsakomybei atsirasti yra tuomet, kai kalta darbo sutarties šalis padaro žalą kitai darbo sutarties šaliai neatliekant arba netinkamai atliekant savo darbines pareigas (DK 245 str.).

Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai kartu yra visos šios sąlygos:

1. padaroma žala;  
2. žala padaroma neteisėta veika;
3. yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4. yra pažeidėjo kaltė;
5. pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 
6. žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str.).

Darbuotojo materialinė atsakomybė

Darbo kodeksas nustato dvi materialinės darbuotojų atsakomybės rūšis: ribotąją ir visišką.

Ribotoji materialinė atsakomybė

Ribotosios materialinės atsakomybės atveju darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą materialinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, kuri atsirado dėl:

1. turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2. medžiagų pereikvojimo;
3. baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4. išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5. netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6. netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7. to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8. kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo (DK 253 str.).

Visiška materialinė atsakomybė

 Visiškos materialinės atsakomybės atveju darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą materialinę žalą, jei:

1. žala padaryta tyčia;
2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri  yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3. žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5. žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6. žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 
7. tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje (DK 255 str.).   

Vienas iš dažniausiai paplitusių visiškos materialinės atsakomybės pagrindų yra darbuotojo rašytinė sutartis su darbdaviu.
Visiškos materialinės atsakomybės sutartys yra dviejų rūšių: individuali ir grupinė. 

Individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Ši sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Sudaryta sutartis yra įforminama raštu. Sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

Konkrečių darbų ir pareigų sąrašai, kuriuos atliekant gali būti sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, nustatomi įmonių kolektyvinėse sutartyse (256 str. 1 d.).

Grupinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma grupinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotoju grupe. Šiuo atveju atsiradus žalai, ją atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Žalos atlyginimas darbdaviui paskirstomas proporcingai, atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo dirbtą laiką, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip (DK 256 str. 2 d.).

Šios sutartys Lietuvos Respublikos įmonėse sudaromos rečiau.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki 18 metų (DK 256 str. 3 d.).
 
Tiek ribotosios tiek ir visiškos materialinės atsakomybės atvejais, darbdavys už jam padarytą žalą, iš darbuotojo gali išskaičiuoti sumą neviršijančią darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. (DK 258 str. 1 d.). Dėl didesnės sumos išskaičiavimo už padarytą žalą darbdavys turi kreiptis į teismą.

Darbdavio materialinė atsakomybė

Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai:

1. darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe   ir profesinių ligų socialiniu draudimu; 
2. žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; 
3. kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai;  
4. darbuotojui padaroma neturtinė žala  (DK 248 str.) (Dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita.)